Netradicines erdves įvairiems kultūriniams projektams ir laisvalaikio veikloms Kaune išnaudoja ir kitos bendruomenės – meniniai renginiai vyksta Žaliakalnio turguje, Šilainiuose, o Laisvės alėja tampa draugiška kaimynų susibūrimo vieta.
Išvalė karinę teritoriją
Viena iš iniciatyvių Kauno bendruomenių – Žemųjų Šančių – garsi savo rengiamais kultūriniais renginiais, o jos veikloje dalyvauja daug šio mikrorajono gyventojų.
Prieš trejus metus įsikūrusios bendruomenės branduolys – kelios dešimtys žmonių, kurie ne tik žadina Žemųjų Šančių istoriją, tačiau į įvairias veiklas įtraukia vietinius gyventojus.
Pasak V.Gelūnienės, bendruomenės veiklos pradžia buvo jau minėtas „kopūstų laukas“.
„Tai buvusi apleista teritorija, kuria mes pradėjome naudotis. Pradžioje buvo valymo procesas, nes ten yra daug statybinio laužo. Dirbome ir patys, padėjo seniūnija.
Statiniai, kurie ten yra, statyti dar XIX amžiuje, carinės Rusijos kariuomenės. Viename iš ten esančių sandėlių buvo laikomi rauginti kopūstai kariams. Matyt, juose daug vitaminų, ir jie tiko kareiviams. Iš to ir kilo „Kopūstų lauko“ pavadinimas“, – pasakojo V.Gelūnienė.
Šiemet „Kopūstų lauke“, prie pagrindinio jo medžio – balzaminės tuopos – Žemųjų Šančių bendruomenė surengs Kalėdų šventę.
Langų akcija – tarsi istorinis tyrimas
Dar viena netikėta idėja: vienos Žemųjų Šančių gatvės paroda languose.
„Tai buvo langų akcija. Gatvės paroda buvo tarsi istorinis jos tyrimas – norėjome sužinoti gatvės istoriją, prašnekinti kaimynus meno kalba“, – sakė pašnekovė.
Gatvės gyventojų buvo prašoma languose įrengti ekspozicijas, kurios būtų susijusios su namo istorija.
Žemųjų Šančių bendruomenė turi ir savo autobusą, kurį jiems padovanojo taip pat šiame rajone įsikūrusi bendrovė „Kautra“.
„Autobusą „įdarbinome“ kaip kultūrinę platformą, skirtą aktyvinti jaunimą. Dirbame ir su socialiniai pažeidžiamu jaunimu. Bendruomenės veikla – įvairi ir aktyvi.
„Kultūros svarba – didelė, net jei ji nėra „išnešama“ į didžiąsias parodų sales. Bet ji egzistuoja, o menininkai esame mes visi. Man, kaip menininkei, yra įdomus ir žmonių įtraukimo į projektus ir veiklas procesas – tai ryšių kūrimas, tai – taip pat meno forma“, – sakė V.Gelūnienė.
Turguje pristato teatrą
Dar viena įdomi kauniečių idėja – jau ne pirmus metus vykstantis Žaliakalnio turgaus teatro festivalis.
Jo įkūrėja Ina Pukelytė, pati gyvenanti netoli Žaliakalnio turgaus, sako, kad pirmą kartą mintis apie turgų, kaip meno erdvę, kilo maždaug prieš trejus metus.
„Pirminė idėja buvo susijusi su turgumi ir teatru, mat teatras turguje egzistavo XVII–XVIII amžiuje, o gyvas teatro judėjimas ir kilęs iš turgaus. Mus domino pati turgaus halės erdvė, kuri pasirodė tinkama“, – sakė I.Pukelytė.
Sunkiausia užduotis kūrėjai ir jos bendraminčiams – ieškoti kelių, kaip patekti į turgų.
„Bendruomenės yra seniai susiformavusius ir turi savo požiūrį, o įnešti naujas idėjas nėra paprasta ir lengva – tą rodo ne tik mūsų, bet ir kitų bendruomenių pavyzdžiai. Su bendruomenėmis reikia dirbti – subtiliai ir daug“, – kalbėjo I.Pukenytė.
Tačiau surengti Žaliakalnio turgaus teatro festivalį pavyko. Interaktyvios akcijos vyko ir pačiame turguje, greta jo – vaikų programa. Beje, ji patiko ne tik vaikams, tačiau ir tėvams – atėję apsipirkti į turgų, jie turėjo kur palikti atžalas. Vakare visi buvo kviečiami į koncertą.
„Kartais jautiesi, lyg turgaus prekeiviams ir pirkėjams trukdytum – yra dalis žmonių, kurie pokyčių nenori ir juos priima sunkiai. Todėl kitais metais dar galvosime, kokiomis formomis į turgaus gyvenimą galime integruoti festivalio veiksmą“, – sakė I.Pukenytė.
Kviečia žadinti miestą
Įsitraukti į veiklas ir žadinti savo miestą kauniečius aktyviai kviečia ir projekto „Kaunas 2022“ koordinatoriai.
Pasak bendruomenių platformos koordinatorės Evelinos Šimkutės, gerųjų pavyzdžių yra ne vienas.
„Be jau minėtų bendruomenių veiklų, būtina prisiminti ir Kaimynų dieną, kurią suorganizavo menininkas Vytenis Jakas“, – sakė E.Šimkutė.
Per visą Laisvės alėją po liepomis besidriekiantys balti stalai ir prie jų susėdę kauniečiai. Tokią Kaimynų dienai skirtą šventę surengė „Kiemo galerijos“ įkūrėjas V.Jakas.
Laisvės alėja tapo neeilinio įvykio liudininke, kai minios miestiečių kartu susėdo prie bendro stalo, padengto balta staltiese ir nukloto vaišėmis.
Kaip sakė E.Šimkutė, projekto „Kaunas 2022“ viena iš didžiausių programų skirta būtent Kauno miesto ir rajono bendruomenėms, o aktyvūs kauniečiai kviečiami tapti „Fluxus labas!“ agentais, dalyvauti laboratorijose bei savo bendruomenių erdvėse inicijuoti įvairius projektus.
„Tokiems žmonėms mes padėsime, vyks mokymai, bendri susitikimai“, – kalbėjo E.Šimkutė.
„Fluxsus labas!“ laboratorijos taps ypač svarbia „Kaunas 2022“ programos dalimi, skirta kūrybiškam miesto ir rajono bendruomenių stiprinimui ir įgalinimui.
„Nuo 2018 iki 2022 metų Kaune ir Kauno rajone tikimės įkurdinti apie 40 kūrybinių laboratorijų, vienijančių mikrorajonų ir vietovių gyventojus bendriems kūrybiniams ir bendruomeniniams veiksmams“, – sakė E.Šimkutė.
