Žemkasės denyje – devyni meno objektai
Laive veiks nuolatinė ekspozicija bei keičiamos parodos, o kiekvieną, įžengusį į žemsiurbę, pasitiks augalai pionieriai.
Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai. Atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas.
Pasak ekspozicijos kuratorės Emilijos Šneiderytės, atvirajame kvietime dalyvavo skirtingų sričių Lietuvos menininkai. Susipažinę su kontekstu ir temomis jie sukūrė unikalius, šiai vietai pritaikytus kūrinius.
Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai.
„Tai – skulptūros, instaliacijos, garso objektai. Žmogus, atėjės ant denio, galės netikėtai sutikti įvairių disciplinų menininkų kūrinių, skurtų būtent šiai vietai. Iš pradžių dėliojausi menininkų tinklelį, bet paskui pagalvojau padaryti atvirą kvietimą ir pasižiūrėti, kokiems menininkams tai būtų aktualu ir įdomu. Buvo smagus sutapimas, kad kai kurie menininkai, kuriuos pati norėjau kviesti, pamatė kvietimą ir jame dalyvavo“, – sakė E.Šneiderytė.
Nuolatinė ekspozicija turi skirtingas temas, tačiau jos visos tarpusavyje dera. Tauras Kensminas denyje pristato skulptūrą „Medūzos“, Irina Peleckienė – darbą iš stiklo „Gysla“, kuris atliepia pačią upę: žiūrint iš paukščio skrydžio Nemunas atrodo kaip pulsuojanti gysla.
Adomas Palekas savo darbe akcentavo žemsiurbės garsus, tad sukurta garso instaliacija leis patiri, kokius garsus gali skleisti laivas. Dar dvi menininkės iš molio, kuris iškastas šalia Nemuno, sukūrė keramikos objektą – gelbėjimo ratą.
Suderinti meną buvo iššūkis
Nuolatinės ekspozicijos menininkai – Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.
Pasak kuratorės, sukurti darbai ne tik dera prie upės, tačiau tyrinėja ir pačią žemkasę.
Sukurti darbai ne tik dera prie upės, tačiau tyrinėja ir pačią žemkasę.
„Tai išskirtinis projektas, nes kurti laive, žemkasėje buvo savotiškas iššūkis. Paprastai, kai kuruoji parodas – dirbi galerijose, muziejuose ir žinai, kokios yra sienos, kaip viskas išplanuota. Procesas lengvesnis vien todėl, kad žinai, kaip ta vieta atrodo. O dabar galutinį rezultatą mes pamatysime sekmadienį. Suderinti meną čia buvo iššūkis ir labai įdomu“, – kalbėjo parodos kuratorė.
E.Šneidarytė sako, kad pažinti kultūrą „Nemuno7“ kvies į visiškai naują erdvę: „Tai labai svarbu, taip paprasčiau pasiekti žmogų. Pavyzdys – Yoko Ono instaliacija banke, kai žmonės eidavo į banką ir nežinodavo, kad ji ten yra. Menas Kaune atranda netradicinių vietų.“
Menininkai ieško naujų erdvių
„Takūs kūnai“ – „Nemuno7“ parodų ciklas. Pasak kuratoriaus Valentino Klimašausko, šiemet numatytos penkios šio ciklo parodos, kurios keisis kiekvieną mėnesį, kol leis orai. Kalbėdamas apie pačią žemkasę, tapusia parodų erdve, V.Klimašauskas sako, kad pasaulyje panašių praktikų yra.
„Yra vietų, kur parodos būna – laivuose, lėktuvuose, šachtose, po žeme, kūne – menininkai ieško naujų erdvių. Šis laivas yra naujai ir ekologiškais principais suremontuotas. Pati vieta – Nemunas, užmiestis, kur galvoji apie vandenį, apie ekologiją tiek plačia, tiek siaurąja prasme“, – sakė V.Klimašauskas.
Yra vietų, kur parodos būna – laivuose, lėktuvuose, šachtose, po žeme, kūne – menininkai ieško naujų erdvių.
Šiemet savo kūrinius laive-žemkasėje rodys menininkai Tomas Daukša, Goda Palekaitė ir Adrijana Gvozdenović, Gailė Cijūnaitytė, Anastasia Sosunova, Aistė Ambrazevičiūtė, Henrikas Gulbinas, Ieva Kotryna Ski, Robertas Narkus ir Autarkia, Kamilė Krasauskaitė, Mindaugas Gapševičius bei kiti.
Parodų ciklo pavadinimo ištakų, pasak V.Klimašausko, reiktų ieškoti rašytojos Ursulos LeGuin kūryboje. Ji teigė, kad krepšys, o ne užaštrintas ginklas buvo pirmas civilizacijos įrankis, nes jis mums leido kaupti daiktus, kurti su jais santykius.
„Taip pat yra latvių kilmės kanadietė Astrida Neimanis, kuri pergalvojo šią metaforą. Anot jos, mes esame kaip gyvūnai iš vandenyno ir kadangi didžioji dalis mūsų kūnų susiformavo vandenyne, mūsų kūne gyvena daug įvairių bakterijų. Ji pateikia metaforą, kad mes esme išvirkšti vandenynai, maišai išlapoję. Todėl mūsų ašaros sūrios, nes mūsų akys susiformavo vandenyne“, – kalbėjo V.Klimašauskas.
Panašiai reiktų įsivaizduoti ir „Nemuno7“ parodų erdvę – kaip Ursulos LeGuin minimą krepšį, Astridos Neimanis naudojamą kūnų kaip vandens krepšių, kuriuose tūno koncentruoti, išversti vandenynai, analogiją. Arba kaip tėkmių kaupyklą, kuri gimdo naujus ryšius tarp objektų ir kuri galbūt padės mums įsivaizduoti bei kurti naujas ateitis.
Žemsiurbę užpildys pasakojimais
Atsiremdami į šias metaforas, menininkai žemsiurbėje pristatys darbus ir ją – kaip maišą – užpildys objektais, pasakojimais.
Parodų ciklas „Takūs kūnai“ palies ne tik vandens ir žmogaus santykio su juo, tačiau ir ekologijos temas. „Kalbėdami apie ekologiją mes dažniausiai kalbame apie tvarumą, apie perdirbimą, rūšiavimą. Ekologinė santvarka suprantama skirtingai. Bet ir yra gilioji ekologija. Visatos, uolienų vystymasis, upių raida, vandens ir gyvūnijos pokyčiai“, – kalbėjo V.Klimašauskas.
Menininkai savo kūriniuose prisiliečia prie įvairiausių ekologijos sampratų bei bendradarbiavimo ar veiksmo formų, o šį penkių tęstinių parodų ciklą siūloma pabandyti suvokti per jų visumą, per tarpusavio santykių kūrimą su kitais kūriniais ir žiūrovais viso ciklo rate.
Menininkai savo kūriniuose prisiliečia prie įvairiausių ekologijos sampratų bei bendradarbiavimo ar veiksmo formų.
Skulptūrų meistras T.Daukša parodoje pristatys šviesos skulptūras, kurias sukūrė iš bebrų nugraužtų medžių.
Goda Palekaitė ir Adrijana Gvozdenović yra sukūrusios filmą, kuriame tyrinėja santykį su žuvimis, akvariumais, su mirusiais gyvūnais, iškamšomis. Ir kad yra saugesnių būdų bendrauti su gyvūnais. Kūrėjos kviečia iš naujo pergalvoti mūsų santykį su gyvūnais, kuris paprastai yra per dominavimą – mes juos paverčiame savo augintiniais arba suvalgome.
Henrikas Gulbinas bene pirmasis, Lietuvoje pradėjęs vaizdus fiksuoti vaizdo kamera – tada, kai tokių kamerų Lietuvoje dar nebuvo, o pirmosios, mėgėjiškos, Lietuvą pasiekė iš vakarų. Pasak V.Klimašausko, H.Gulbinas kurdavo abstrakčius eksperimentinius filmus ir mokėdavo manipuliuoti kamera: „Šis menininkas, dar iki galo nepažintas, turi labai gražių vaizdų.“
Robertas Narkus, kuris šiuo metu Lietuvai atstovauja Venecijos bienalėje, į Zapyškį nori atplaukti su savo sukonstruotu plaustu: „Galime laukti kažko netikėto ir įdomaus.“
Kalbėdamas apie pačią žemsiurbę V.Klimašauskas teigė, kad nors laivas yra atnaujintas, tačiau jame justi ir 8-asis dešimtmetis – paliktos metalinės dalys, išlikusi medžiagiškoji dalis.
„Nemuno7“ atidarymas – gegužės 22 dieną. Šviesų ir garso koncertu sekmadienį kviečiame gėrėtis nuo kranto, o nuo gegužės 24-osios – jau ir užlipti į kultūrinę patirtį denyje.
