Kauno mieste ir rajone šią savaitę vyksta pirmą kartą „Kaunas 2022“ komandos organizuota stovykla „100 pirmų kartų“, kurioje šimtas dalyvių iš skirtingų pasaulio šalių, taip pat ir iš Lietuvos, ieško savo pirmųjų kartų.
Kaip sakė viena iš stovyklos koordinatorių Indrė Aleksandravičiūtė, į Lietuvą stovyklos dalyviai atvyko iš 24 skirtingų šalių.
„Nuo Japonijos, JAV, taip pat iš artimų mūsų kaimynų Latvijos ir Estijos. Žmonės – labai įvairūs. Yra architektų, dramaturgų, visuomenininkų, fizikų – spektras to, ką jie veikia gyvenime, yra labai platus. Jau pirmą dieną pastebėjau, kad tai – labai šilti ir atviri naujiems potyriams žmonės. Kai pamatė Zapyškio laukus, nustebo, kad taip žalia“, – juokėsi I.Aleksandravičiūtė.
Tarp stovyklos dalyvių yra maždaug trečdalis lietuvių iš Kauno miesto bei rajono, Klaipėdos, Vilniaus.
Pasak stovyklos koordinatorės, čia vieši amerikietė, kurios čiuožimo partneris yra lietuvis, japonas, kuris studijavo Vilniuje, o dabar Japonijoje studijuoja lietuvių kalbą.
„Ir jie abu tarpusavyje kalba lietuviškai“, – sakė I.Aleksandravičiūtė.
Keliaudami po Kauno miestą bei rajoną stovyklos dalyviai susipažįsta su vietos bendruomenėmis ir jų veiklomis bei jose dalyvauja patys: kartu su vietos pėdsekiu mokosi miško paslapčių, plaukia Nemunu, susipažįsta su vietos architektūra, maisto gamyba, tradicijomis bei žmonėmis. Kiekvieną savaitės dieną dalyviams suplanuotos skirtingos veiklos.
Agnė Pinigienė, programos „Kaunas 2022“ atstovė ryšiams su visuomene sako, kad į stovyklos savaitę noriai įsijungė Kauno rajono bendruomenės ir pasiūlė veiklas, kurios būdingos jų kraštui.
„Tai stovykla, kuris skirta brandesniam – 18-27 metų – jaunimui. Veiklos pačios įvairiausios: pėdsekystė, piešimas, kelionės po mišką, žygiai, plaukimas laivu, architektūros pažinimas. Tai ne vienkartinė stovykla – ji bus organizuojama ir kitais metais.
Stovykla „100 pirmų kartų“ susijusi ir su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu. Jos dalyviai Lietuvoje ieško savo pirmųjų kartų: vieni iš jų savo pirmuosius kartus patiria pirmą kartą būdami Lietuvoje, kiti galbūt pirmą kartą gamina bulvių plokštainį ar šaltibarščius, dar kiti – pirmą kartą susipažįsta su pėdsekyste“, – kalbėjo A.Pinigienė.
Zapyškio „Kūrybos ir užimtumo stuba“ svečius ne tik pakvietė į stubą (namą), tačiau ir supažindino su lietuvių liaudies muzikos instrumentais bei dainomis, o visos veiklos Zapyškyje buvo išskirstytos į šešias skirtingas grupes.
Kaip sakė viena iš stubos šeimininkių Daiva Vaišnorienė, Zapyškyje stovyklos dalyviams pasiūlyta pažintis su apylinkėmis, plaukimas laivu, piešimas, miškas – veiklos, kurios vienaip ar kitaip atspindi Zapyškio dabartį ir istoriją.
„Zapyškis yra turtingas savo istorine praeitimi, jam įtaką darė ir miškas, ir upė, ir istoriniai įvykiai. Todėl norėjome parodyti viską: miestelį iš upės perspektyvos, bažnyčią, piliakalnius“, – kalbėjo D.Vaišnorienė.
Zapyškiečiai akcentuoja ir mišką, jame augančius grybus ir nokstančias uogas, mat tai vietos bendruomenei – taip pat svarbu ir susiję su kasdieniu žmonių gyvenimu.
Nuvykę į Kačerginę stovyklautojai iškeliavo į pažintinį žygį po apylinkes, taip pat į savo sodybą pakvietė profesoriaus Vytauto Landsbergio duktė muzikologė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė.
Pasak Žilvino Rinkšelio, programos „Kaunas 2022“ platformos „Modernizmas ateičiai“ kuratoriaus, Kačerginėje stovyklautojams pristatytos programos, susijusios su paveldu.
Pažintinio žygio metu aplankytos gražiausios Kačerginės vietos, taip pat medinės vilos, pristatytos miestelio žmonių laisvalaikio veiklos.
„Patys dalyviai nuotraukose fiksavo tai, kas jiems paliko didžiausią įspūdį. Vieni – upę, kiti – medinę vilą, treti – sakuotą medį. Dienos pabaigoje jų užfiksuoti įspūdžiai pristatyti Kačerginės bendruomenei, taip pat stovyklautojai paliko ir savo linkėjimą Kačerginei“, – sakė Ž.Rinkšelis.
Stovyklos dalyviams didžiausią įspūdį paliko Kauno rajono gamta, o Kačerginėje diskutuota ir apie tai, jog reiktų išsaugoti unikalią medinę architektūrą – vilas, neskubant keisti jų kitomis.
„Taip, jiems labiausiai įspūdį padarė mūsų kraštovaizdis. Bet visada į Lietuvą atvažiavę užsieniečiai atkreipia dėmesį į mūsų gamtą“, – sakė šešiolikmetė stovyklos savanorė Raimonda.
Pasak Raimondos, Vilkijoje teko lankytis žmonių su negalia centre, ir tam tikromis priemonėmis „užsidėti“ negalią bei pajusti, kaip sudėtinga judėti tokiam žmogui.
Stovyklos „100 pirmų kartų“ kulminacija – šeštadienį Kaune, kur visą dieną vyks to paties pavadinimo netikėtumų festivalis.
