„Šio klausimo esmė labai paprasta – duodant paraišką vertinimui mums reikia pasitvirtinti biudžetą – tokį, kokį mes nusimatome skirti iš savivaldybės lėšų ir tas biudžetas turi būti toks, kad mes galėtume laimėti tą konkursą“, – pristatydamas sprendimo projektą sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
12 mln. eurų suma bus padalyta per kelerius projekto metus: 2017 metais bus skiriama 474 tūkst. eurų, 2018 metais – 1 mln. eurų, 2019 metais – pusė milijono eurų. 2020 ir 2021 metais tam būtų skiriama po 2,4 mln. eurų, o 2022 metais, kai vienas Lietuvos miestas būtų Europos kultūros sostine – 3,9 mln. eurų. 2023 metais projektui dar tektų 1,3 mln. eurų.
S.Kairio teigimu, miestui šie pinigai nebūtų didelė našta, nors ir nebūtų skiriami šiuo metu finansuojamų projektų sąskaita.
Pasak jo, Europos kultūros sostinės projektui įgyvendinti svarstoma kurti biudžetinę įstaigą, kuri bus atsakinga už finansų suvaldymą ir pritraukimą.
Planuojama, kad pirmieji Europos kultūros sostinės renginiai prasidėtų gerokai anksčiau – jau 2017 metų antrojoje pusėje. Planuojama, kad programa vyktų pagal keturias kryptis: santakos, painiavos, tempo ir sąmonės.
Programoje numatyti keturi dideli renginiai – pirmasis būtų Kauno Europos kultūros sostinės atidarymas sausį, antrasis būtų susijęs su Kauno dienų tematika, trečiasis renginys būtų jaunimo festivalis rugsėjį, o ketvirtasis – uždarymo renginys gruodį. Kiekvienas iš šių renginių truktų po tris dienas.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip dviem Europos miestams. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.
Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas, Jonava ir Druskininkai.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.
