„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 12 05 /13:53

Europos kultūros sostinės projektas Kauną įrašė į naujus žemėlapius: įspūdingi skaičiai

Net penkerius metus įgyvendintas projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ baigiasi, o šį titulą Kaunas ruošiasi perleisti kitiems trims Europos miestams. Pirmadienį kultūros ministras Simonas Kairys ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė apžvelgė besibaigiančius metus.
„Kaunas 2022“ metų apžvalga
Virginija Vitkienė ir Simonas Kairys / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

S.Kairys: mes esame Europos scena

Kalbėdamas apie Europos kultūros sostinės metus kultūros ministras S.Kairys teigė, jog didžiausias iššūkis, miestui ir rajonui tapus Europos kultūros sostine, buvo suprasti – mes esame Europos scena.

„Ta scena pirmiausia reiškia, kad esi atviras, kad sukuri platformą įvairioms bendradarbystėms, dialogui, tarptautiniam veiksmui. Daliai visuomenės buvo iššūkis tai priimti. Atvirumo momentas (šiame projekte) be galo svarbus.

2022 metai yra neeiliniai metai. Tik priminsiu, kad kad likus keliems mėnesiams iki „Kaunas 2022“ atidarymo mes nežinojome, kokie bus pandemijos reguliavimai.

Atidarymas buvo pirmasis, o iš viso buvo tik du renginiai, kurie vyko pagal pandemijos valdymo planą.

Be abejo, karas Ukrainoje pakeitė situaciją. Galima drąsiai teigti, kad per 2022 metus pasaulis pasikeitė. Tai yra faktas.

Tokie dideli projektai turi didelę inerciją. Procesas yra maždaug penkerių metų: paraiška, kontrolė iš Briuselio, Lietuvoje, Kaune ir tada ateina tituliniai metai, kurie absoliučiai išmuša iš vėžių.

Didelis komandos nuopelnas, kad buvo gebėta būti kontekste, ne tik pagal programą, ne tik teoriškai. Bet realiame veiksme“, – kalbėjo S.Kairys.

Neatsiejama nuo kultūrinės diplomatijos

Pasak ministro, situacija keisdavosi ne tik dienomis, tačiau ir valandomis. Tarkime, prieš pat suplanuotą Laimės dieną Rusija užpuolė Ukrainą. Tapo aišku, kad Laimės dienos – tokios, kokia numatyta – būti negalėjo. Todėl ji virto paramos akcija Ukrainai.

„Buvo rasta sprendimų tiek adaptuojantis prie pandemijos, tiek kalbant apie karą Ukrainoje. Šie metai keitė taisykles.

Paroda, skirta Romui Kalantai, davė kitą impulsą, kontekstą, nei tai atrodė planuojant.

Tokie projektai neatsiejami nuo kultūrinės diplomatijos. Kai buvo atidarymo ceremonija, į Lietuvą atvyko ir Ukrainos kultūros ministras. Būtent atidarymo metu kilo idėja įkurti bendradarbiavimą Liublino trikampio formatu tarp Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos, atspindint gerąją, kultūrinę Europos civilizacijos dalį.

Kaunas – Europos kultūros sostinė tapo gera kultūrinės diplomatijos platforma. Ji turėjo būti išnaudojama ir naujiems kontekstams“, – kalbėjo S.Kairys.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga

Svarbiausias dalykas, sakė S.Kairys, yra visų dalyvavusių įstaigų, atskirų menininkų įgytos kompetencijos, gebėjimas užmegzti ir tarptautinius kontaktus: „Yra daugybė žmonių, kurie šio projekto dėka 2023 metais turės ką veikti. Neabejoju, kad kiekvienas, kuris praėjo tą organizacinį etapą, ras savo vietą ar valstybiniame, ar privačiame sektoriuje. Kultūra nėra tik uždaras sektorius, kultūra yra be galo horizontalus dalykas ir tas horizontalumas jautėsi Europos kultūros sostinės programoje.“

„Kalbėdamas apie Europos kultūros sostinę noriu grąžinti į pagrindinį dalyką – tai projektas apie Europą ir jos idėją.

„Kaunas 2022“ projektas visų pirma yra apie orumą, kai, būdamas Europos scena, gali priminti visam likusiam pasauliui, kad šimtmečius buvai Europos dalimi. Kad tave 50 metų buvo uždarę tamsiame tunelyje be galimybės įkvėpti oro ir tu, išėjęs iš tunelio, visomis jėgomis nori sugrįžti į Europos šeimą. Tai labai stipru“, – kalbėjo S.Kairys, priminęs, kad 2024 metais Lietuva turės savo kultūros sezoną Prancūzijoje.

Projekto skaičiai: daugiau nei du milijonai žiūrovų

Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, Europos kultūros sostinės metai – ne tik 2022-ieji, kuomet miestas ir rajonas turėjo šį titulą. Pirmieji pasiruošimo darbai prasidėjo 2017 metais.

„Todėl aš ir mūsų komanda kalbame ne apie šiuos metus, bet apie visą ilgą kelią, nuo 2017 metų“, – teigė V.Vitkienė.

Nuo 2017 metų iki dabar kultūros sostinės renginiuose apsilankė daugiau nei du milijonai žiūrovų, juose dalyvavo 145 855 dalyviai. Pristatyta beveik 3 tūkst. visuomenei prieinamų renginių.

Į projektą įsitraukė 17 982 profesionalūs menininkai, tarp jų – kūrėjai iš įvairių Europos šalių, Amerikos, Pietų Afrikos, Azijos, Japonijos ir kt. (menininkai iš užsienio – 30 proc., iš Lietuvos – 70 proc.)

Skelbiama, jog apie projektą kalbėta daugiau nei 66 šalyse, pasirodė daugiau nei 2800 publikacijų, kurių pasiekiamumas – ne mažiau kaip 5 632 767 405.

Iš viso kultūros sostinės projektui nuo 2017 metų išleista 26 milijonai eurų (13 eurų žmogui, per 1 metus – 2,6 eurų vienam žmogui) – lėšas skyrė vyriausybė, Kauno miesto ir rajono savivaldybės.

„Daug investavome į žmones, bendruomenes ir jų pasirengimą dalyvauti renginiuose“, – sakė V.Vitkienė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga

Apie 2,8 milijono – pinigais ar paslaugomis – sudarė rėmėjų lėšos. „Kaunas 2022“ rėmė daugiau nei 50 projekto partnerių. Tai, pasak konferencijos dalyvių, yra geras rezultatas lyginant su kitomis Europos kultūros sostinėmis.

Europos kultūros sostinės projekte savanoriavo apie 1500 įvairaus amžiaus žmonių.

Projekto pikas buvo 2022-ieji, miestui ir rajonui įžengus į Europos kultūros sostinės metus. Kultūros renginiuose šiemet skaičiuojama 91 867 dalyviai, juose lankėsi 1 222 459 žiūrovai. Šių metų kultūros sostinės biudžetas – 14 milijonų eurų.

Brangiausi, pasak V.Vitkienės, buvo trys didieji renginiai, atsiėję 5 mln. eurų. Dar milijoną eurų kainavo garsių atlikėjų – Yoko Ono, Marinos Abramovič, Williamo Kentridge'o – parodos.

Prie kultūros sostinės programos kūrimo prisidėjo 11814 profesionalūs menininkai (35 proc. užsieniečių, 65 proc. lietuvių).

Renginiai bei kultūrinės iniciatyvos vyko net 800 vietų, sukurta 1370 įvairaus žanro visuomenei prieinamų kultūros renginių. Išaugo turistų skaičius ir 2022 metais, per dešimt mėnesių, pasiektas 2019 metų lygis. Pasak V.Vitkienės, tikslūs turizmo srautus atspindinys skaičiai bus aiškūs kitais metais.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Kaunas 2022“ metų apžvalga

Metai baigiasi, idėjos – lieka

„Mūsų pagrindinis tikslas nebuvo didieji renginiai. Nors jie buvo svarbūs, labiausiai matomi, bet didieji akcentai yra žmonių įsitraukimas, bendruomenės – kad jie būtų dalyviais. Kvietėme visus augti kartu“, – sakė konferenciją moderavęs „Kaunas 2022“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

M.Reinikis kaip pavyzdį pateikė Kiemų šventę, prasidėjusią nuo kelių kaimynų susitikimų savo daugiabučių kiemuose, o šiemet ši šventė Laisvės alėjoje subūrė net 5000 dalyvių.

Anot konferencijos dalyvių, vertinant Europos kultūros sostinės metus svarbu kalbėti ir apie tai, kokie yra išliekamieji produktai. Tokių, anot dalyvių, daugiau nei tūkstantis.

Europos kultūros sostinės metais atgijo Kauno centrinis paštas, tapęs parodų erdve, o Kauno oro uostas lieka pažymėtas „Fluxus“ ženklu. Kaune liks ir Kauno Žvėries skulptūra, festivaliai, sukurti video kūriniai, gatvės meno objektai ir kiti projektai.

Vieni iš ryškiausių renginių, kurie, tikimasi, turės tęstinumą – Tarptautinė laimės diena, Europos kultūros sostinės forumas, literatūros savaitė, šiuolaikinio miesto festivalis AUDRA, „Kultūra į kiemus“, istorijų ir „ConTempo“ festivaliai, Japonijos dienos WA ir kiti.

Europos kultūros sostinės metais Kaune susikūrė „Salto“ agentūra, kuri tęs bendradarbiavimą tarp meno ir verslo.

Akcentuojama, jog Kaunas turi ilgalaikę Kauno miesto – kaip Europos kultūros titulo turėtojo – komunikacinę liniją, stiprinti miesto prestižą ir tarptautinį bei vietos turizmą.

Iki 2030 metų numatytas bendradarbiavimas su kitomis Europos kultūros sostinėmis: vizitai, konferencijos, kūrinių išvežimas reprezentacijai.

„Kaunas atsirado tuose žemėlapiuose, kuriuose prieš tai nebuvo. Ir tą dalyką mes galbūt suprasime po 10, po 30 metų ar po šimto. Arba, jei sekant Ryčio Zemkausko naratyvu: po trijų šimtų metų mes tai suprasime geriausiai. Greičiausiai jūs apie mus dar išgirsite“, – kalbėjo M.Reinikis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“