Nors planuojamus renginius stipriai suvaržė karantino situacija, tačiau nuotoliniu būdu jungėsi ir su jaunimu virtualiai žiniomis ir praktika dalijos įvairių sričių atstovai: prof. dr. (HP) Arūnas Bukantis, menininkė Skaidra Jančaitė, doc. dr. Lina Ragelienė, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas.
Klimatologijos ekspertas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnas Bukantis viso projekto metu kartu su jaunimu gvildens klimato kaitos problemas ir skatins jaunimą stebėti pokyčius mūsų gamtoje.
„Pastaraisiais metais nė vienas kitas klausimas nesutelkė jaunimo taip, kaip klimato kaita: Lietuvos vaikai ir jaunimas domisi jos problematika, protestuoja ir reikalauja pokyčių.
Vienus įkvepia gerai žinomi pasauliniai arba nacionaliniai aktyvistai, pažįstami jaunuoliai, kiti nebegali taikstytis su tuo, kad vis palaikoma visuomenė, kurioje ekonomikos augimas vyksta bet kokia kaina, arba viešosios lėšos naudojamos netvariai praktikai remti, pavyzdžiui, iškastinio kuro subsidijavimui ir kitoms kenksmingoms subsidijoms,“ – pastebi A.Bukantis.
Lietuvos moksleiviai ir studentai ne tik įsijungia prie tarptautinių judėjimų, tokių, kaip „FridaysForFuture“, tačiau ir patys kuria pokytį. Pavyzdžiui, šiemet pavasarį Vilniuje surengtame hakatono renginyje „Hack4Climate“ dalyviai pristatė idėjas, padėsiančias kovoti su klimato kaita.
Tarp laimėtojų – programėlė, skirta mažinti išmetamą maisto kiekį, ir aplinkai draugiškesnių kelionių planavimo įrankis. Šiuo renginiu siekta prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslo Europos Sąjungą iki 2050 m. paversti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui regionu. Lietuvos mokyklos taip pat aktyviai įsitraukusios į programos „eTwinning“ projektus aplinkosaugos ir klimato kaitos tema.
Kita projekto dalyvė – menininkė Skaidra Jančaitė – nuosekliai ieško naujų bendravimo su klausytoju formų ir galimybių, atranda savitą išraiškos stilių: kuriamų muzikinių-edukacinių programėlių vaikams ir jaunimui metu betarpiškai bendrauja su klausytoju ir nuteikia jį atsivėrimui bei saviraiškai. „Pokyčio taške“ menininkė pristato temą „Garso ekologija“.
„Svarbu su jaunimu kalbėtis apie garso ekologiją dėl jų pačių, jų artimųjų sveikatos, žmonijos, gamtos ir gyvūnijos. Mes esame visiškai susiję: kaip viena garso banga paliečia visus esančius bangos rate, taip vieno žmogaus paleistas garsas įtakoja visą pasaulį, jo psichinę, fizinę ir dvasinę gyvastį,“ – teigia menininkė.
VDU Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Lina Ragelienė Kultūros sostinės pamokose atskleis aktualiausius vandens ekologijos klausimus, skatins jaunimą pakeisti pasyvų stebėjimą į atsakingą vartojimą.
„Mūsų šalis turtinga gėlo vandens ištekliais, tačiau nesaikingas buitinės chemijos produktų vartojimas apsunkina nutekamųjų vandenų valymą, neigiamai veikia paviršinio vandens – upių, ežerų – kokybę.
Išmanydami plaunančiųjų medžiagų veikimo esmę, vartodami ekologiniu požiūriu kokybiškus produktus, galime kiekvienas prisidėti prie didžiulio turto – gėlo vandens saugojimo,“ – pamokų naudą atskleidžia L.Ragelienė.
Prie pamokų jungiasi ir „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas ir aktyvus ekologinių iniciatyvų organizatorius, turintis didelę patirtį darnaus vartojimo srityje Giedrius Bučas. G.Bučas neseniai pabaigė žygį „Už švarią Lietuvą!“ pėsčiomis, kurio metu surinko daug informacijos apie vartojimo įpročius Lietuvoje.
„Vaikai ir jaunimas dažniausiai elgiasi taip, kaip elgiasi suaugusieji, todėl mes turėtume pradėti nuo savęs: keisti savo įpročius, tuo pačiu keisdami aplinką ir vaikų elgseną. Mano užduotis yra pasidalinti savo žiniomis, savo pavyzdžiu perduoti tvarumo vertybes jaunimui, kad jie suaugę prisimintų tai ir pradėtų elgtis teisingai,“ – sako G.Bučas.
Šį rudenį trijų metų veiklos laikotarpiui tapti projekto „Kultūros sostinės pamokos“ dalyviais sutiko Kauno rajono – Babtų, Raudondvario, Domeikavos, Vandžiogalos, Neveronių – gimnazijos. Ateinančiais metais jų būrį turėtų dar papildyti ir Kauno miesto gimnazijų komandos.
Kultūros sostinės pamokos „Pokyčio taškas“ savo veiklą planuoja iki 2022 metų pabaigos. Projekto organizatoriai tiki, kad jose dalyvaujantys jauni žmonės ne tik sužinos daug vertingų žinių, išbandys save įvairiose ekologinėse praktikose, bet ir patys dalinsis gautomis žiniomis bei praktika su kitais.
Šiuolaikinis jaunimas turi visas galimybes sukurti tvarias idėjas, kurios mokytų darniau sugyventi su mus supančia aplinka, skatintų tapti sąmoningesniais vartotojais bei atsakingesniais savo miesto gyventojais.
