„Bandome keisti kultūros centrų darbuotojų požiūrį į pačią kultūrą. Mokymuose žmonės bando pažinti auditorijas, ieško savo vietos identiteto, sprendžia iššūkius, galvoja naujas idėjas ir supranta, kad dabar nebemadingi minėjimai ir tradicinės šventės. Todėl prie bendruomenės reikia ieškoti naujų priėjimų“, – sakė programos „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių koordinatorė Augustina Kinderytė.
Laikui žengiant septynmyliais žingsniais kaimiškose seniūnijose reikalingi pokyčiai, o jiems – kūrybiškumas.
„Viliamės, kad mokymai pastūmės link pokyčių ir praplės akiratį. Pavyzdžiui, kaip be didelių finansavimų galima panaudoti daiktus, išnaudoti apleistas erdves ir panašiai.
Aš manau, kad čia žmonės plečia akiratį ir, nors neįgauna konkrečių įrankių, tačiau lavina kūrybiškumą, įsitraukia į kiemų ir kaimynų šventes“, – kalbėjo A.Kinderytė.
Ar galima per Užgavėnes kepti juodus blynus? Gal reiktų įsteigti damų klubą? Gal – surengti kvepalų blusturgį?
Tai – vos keli klausimai, kilę kūrybinių mokymų metu. Keičiasi ir tendencijos: į kaimus ar nedidelius miestelius „atvežama“ kultūra nebėra tik populiariosios ir dažniausiai senesnės kartos atlikėjo koncertas.
„Tai, kokie renginiai vyksta, labai priklauso nuo pačios bendruomenės. Mes turime susikūrę stereotipus, kad kaimuose reikia prastesnės kultūros ir užtenka estrados. Taip nėra. Atsikrausto jaunos šeimos su mažais vaikais, ir jų poreikiai – visai kiti. Tai reikia išsiaiškinti ir tuos poreikius pateisinti“, – tvirtino A.Kinderytė.
Dar vienas svarbus akcentas: į organizuojamus renginius įtraukti vietos ūkininkus ar vietinio verslo atstovus.
Ilona Mitrulevičienė, Linksmakalnio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė, sako, kad mitas, jog seniūnijoje gyvenančiam žmogui reikia paprasto kultūrinio renginio.
„Linksmakalnio žmonės yra išskirtiniai, nes gyvena šalia Kauno, jie – palepinti miesto renginių, todėl jiems ne tas pats, kas vyksta Linksmakalnio salėj. Jiems reikia kokybės“, – kalbėjo I.Mitrulevičienė.
I.Mitrulevičienė pateikė ir pavyzdį. Kai Linksmakalnyje koncertą surengė atlikėjas Rytis Cicinas, žmones reikėjo raginti ir kviesti. Tačiau kai čia vyko klasikinės muzikos koncertas – jie atėjo nekviečiami.
Beje, asmeninis žmonių kvietimas kaimiškose seniūnijose – svarbus, o kultūros centrų ar laisvalaikio salių darbuotojai juos į renginius kviečia ir eidami į namus, ir sutikę parduotuvėje.
„Man mokymai įdomūs. Čia dirbu dar tik metus ir nebuvau artimiau pažįstama su kitų seniūnijų kultūros darbuotojais. O dabar pasidalijome patirtimi, šie kursai skirti tikslinei mūsų grupei. Kalbėjome apie mūsų darbus, mūsų veiklas“, – teigė I.Mitrulevičienė.
Vilkijos kultūros centro Liučiūnų laisvalaikio salės meno vadovas Viktoras Švilpa sako, kad jam patiko tai, jog buvo akcentuojamas bendravimas su žmonėmis ir darbas su vietos bendruomene.
„Nors pas mus gyvena apie 300 žmonių, tačiau kultūros centro salė – 250 vietų, mat tai – buvę dideli kultūros namai“, – sakė V.Švilpa.
Pasak V.Švilpos, didžiausias čia organizuojamas renginys – vokalinių ansamblių šventė, į kurią suvažiuoja dalyviai iš kelių rajonų.
Mokymų, kurie tęsis iki rudens, tikslai yra padėti tyrinėti savo vietos, bendruomenės kultūrinę tapatybę, permąstyti savo kaip vietos kultūrininko vaidmenį, atrasti naujas galimybes, giliau pažinti savo bendruomenės kultūrinius ir kūrybinius poreikius, išvystyti ir išbandyti idėjas, skirtas geresnei komunikacijai su tikslinėmis grupėmis, naujų auditorijų pritraukimui, inovatyvioms partnerystėms ar aktyvaus bendruomenės dalyvavimo kultūroje skatinimui.
Kauno rajono kultūros centrų darbuotojams mokymus veda „Kūrybinių jungčių“– kuriančius profesionalus vienijančios asociacijos – lektoriai.
Asociacija Lietuvoje yra surengusi ne vieną kūrybiškumo ugdymo seminarą, o Jungtinėje Karalystėje sukurta programa „Kūrybinės partnerystės” sulaukė tarptautinio įvertinimo. Jai buvo suteiktas 2011 metų pasaulio švietimo inovacijų susitikimo (angl. World Innovation Summit for Education, WISE) apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką.
