„Kaunas 2022“ komanda, kauniečius bei miesto svečius pakvietusi į netikėtumų festivalį „100 pirmų kartų“, pasiūlė visiems pasidalinti senomis nuotraukomis prie liūtų, o tuo pačiu – prie skulptūrų nusifotografuoti iš naujo.
Daiva Citvarienė, programos „Kaunas 2022“ atminties biuro kuratorė ir liūtų idėjos autorė sako, kad tokio kauniečių susidomėjimo nesitikėjo.
„Gavome kelis šimtus senų nuotraukų, o festivalio dieną fotografuotis prie liūtų atėjo labai daug žmonių. Juolab, kad liepos mėnuo yra atostogų metas ir daug miestiečių atostogauja“, – sakė D.Citvarienė.
Fotografijas prie Kauno liūtų siuntė menininkas Romualdas Požerskis, iš Izraelio į Lietuvą grįžusi Bella Shirin, žinomų Kauno šokėjų Jūratės ir Česlovo Norvaišų anūkai, buvusios muzikinės grupės, vestuvininkai, klasiokai, pusbroliai ir daugelis kitų.
Kai kurie esami ar buvę kauniečiai kartu su liūtų nuotrauka trumpai aprašė ir jos atsiradimo istoriją.
“Labai džiugu, kad jose nufotografuoti asmenys ir šiandien yra gyvi ir sveiki. Kaip ir liūtai”, – rašė šiuo metu Druskininkuose gyvenantis Arūnas, organizatoriams atsiuntęs dvi nuotraukas. Vieną – darytą 1956 metais, kitą – 1969 metais.
Studijuodamas Kauno politechnikos institute kaunietis su bičiuliais buvo sukūręs grupę “Meteorai" ir prieš kelionę į užsienį sugalvojo reklamai nuotraukas pasidaryti karo muziejaus sode.
“Tais laikais mes visi norėjome būti bitlais. Buvome nerimstantys”, – prisiminė Arūnas.
Pasak D.Citvarienės, idėja nuotraukose atgaivinti Kauno liūtus gimė atsitiktinai.
„Visi mes žinome, kad liūtai yra svarbi kaunietiška tradicija. Mačiau, kad žmonės senomis nuotraukomis pasidalina ir socialiniame tinkle. Pati turiu draugų, gyvenančių Izraelyje, pamačiau įdomių jų nuotraukų. Todėl ir sugalvojome sukurti didžiausią Kauno liūtų albumą“, – sakė D.Citvarienė.
Kaip sakė D.Citvarienė, senųjų nuotraukų albumas nebus tik vienadienis projektas. Jis gali būti eksponuojamas ir gruodžio mėnesį, kada Kauno liūtai minės savo 80 metų sukaktį.
Liūtai iš ketaus buvo išlieti Sankt Peterburge dar XIX a. viduryje. Tuomet jie puošė grafo Jono Tiškevičiaus dvarą Astrave (Astravas - Biržų miesto dalis).
1938 m. gruodžio mėnesį Kalėdų proga liūtus Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanojo paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu gyvenęs Paryžiuje.
Liūtai, kitaip nei kiti memorialiniai paminklai atlaikė sovietmetį ir išliko iki šių dienų.
