Argi ne kiekviena vieta yra erdvė, kurios nereikia kurti, nes ji juk jau yra? Kokie žmonės yra pakankamai kvalifikuoti kurti erdvėms ir kodėl jiems tai reikėtų daryti? Kodėl kai kuriose vietose jaučiamės geriau ar jas lankome dažniau, nei kitas?
Spalio 26 dieną apie tai su kauniečiais kalbėsis Lewisas Biggsas (Didžioji Britanija) – kuratorius, buvęs Tate galerijos Liverpulyje direktorius ir vienas iš Liverpulio bienalės įkūrėjų bei ilgamečių vadovų, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” meno vadovas.
2022-aisiais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, ir šis titulas yra tarsi kvietimas apsilankyti – daug europiečių čia atkeliaus kaip svečiai pirmąjį ir, galbūt, paskutinį kartą. Kokios patirtys juos čia pasitiks?
Ar arenai priklauso visas Kauno miestas, ar tik dalis jo? Ir ar visi Kauno gyventojai taps šiais aktoriais, ar tik nedidelė dalis jų?
Fizinės miesto erdvės taps tarsi teatro arena, kurioje bus dalijamasi patirtimis, tačiau kas bus šios arenos aktoriai-veikėjai?
Ar arenai priklauso visas Kauno miestas, ar tik dalis jo? Ir ar visi Kauno gyventojai taps šiais aktoriais, ar tik nedidelė dalis jų? Ar visi Kauno gyventojai jaučia, kad miestas priklauso jiems – ar jie gali pilnai pasitikėdami savimi priimti svečius į savo „namus“? O jei jie nelaiko šio miesto savo namais, kadangi nesijaučia atsakingi už jį?
L.Biggsas sako, kad viešosios erdvės ir jų kūrybinis išnaudojimas yra labai svarbu, o toks sumanymas pasiteisino Liverpulio bienalėje. Tuo metu menas dominavo viešosiose erdvėse – jis tapo labiau prieinamas įvairioms bendruomenėms, tai buvo nemokamas, žmones pasitinkantis menas.
Būtent dėl šių priežasčių L.Biggsas vietoje muziejų ir kitų tradicinių erdvių siūlo rinktis viešąsias erdves.
„Patirtis vadovaujant Tate Liverpool mane išmokė, kad nors muziejai gali pasiekti daug, jie yra įkalinti savo pačių istorijoje ir institucinėje struktūroje. Šią institucinę struktūrą galima padaryti prieinamą daugeliui žmonių, tačiau ne visiems.
Bienalė man suteikė progą muziejaus veiklą perkelti už jo ribų. Jei perkeli meną į gatves arba tiesiog padarai jį labai matomu, diskusijas keliančiu objektu, jis gali įtraukti beveik kiekvieną. Kultūra yra tai, kas mus visus sieja ir sukuria visuomenę. Be kultūros mes būtume tik būrys individų, besilankančių parduotuvėse. Kultūra padeda žmonėms suprasti, kad jie yra savo kaimynystės, miesto ir nacionalinės kultūros dalis. Menas, sportas, muzika ir daugelis kitų kultūros formų yra vienodai svarbios Europos kultūros sostinės projekto kontekste“, – sakė L. Biggsas.
L. Biggso pranešimas „Vieša erdvė ir kūrybiška vietokūra“ vyks Vytauto Didžiojo universiteto fojė, renginio pradžia – 17.30 val.
Pranešimas bus skaitomas anglų kalba.
Tuo pat metu vyks projekto „Antklodė Europai“ mokymai nerti vąšeliu.
