Pirmą kartą lankydamasi Lietuvoje M.Abramovič prisiminė Joną Meką – nuostabų menininką, draugą ir pirmą lietuvį, kurį yra sutikusi. Anot jos, Lietuvoje yra puikių kūrėjų. Kiek vėliau spaudos konferencijoje paprašyta plačiau papasakoti apie draugystę su J.Meku kūrėja pasakojo, kad jiedu pirmąkart susitiko 1978-aisiais.
„Mes mylėjome vienas kitą, žinojau jo sielą. Žinote, kaip suvokti, kad žmogus yra tikras menininkas? Tu atpažįsti tikro menininko DNR. Ir J.Mekas buvo būtent toks“, – sakė ji.
Kalbėdama apie „Būties atmintį“, serbų kilmės menininkė sakė, kad paroda remiasi performansais, kuriuose yra ir meditacinis aspektas. „Performansas – unikali meno forma“, – sakė ji ir paaiškino, kad ypač domisi ilgai trunkančiais performansais, nes tokie meno kūriniai turi galią keisti ne tik jį atliekantį žmogų, bet ir stebinčią auditoriją.
Kalbėdama apie tai, kodėl parodai pasirinko būtent Kauną, M.Abramovič pabrėžė, kad menas turi tarnauti visuomenei: „Menininkas vyksta ten, kur yra kviečiamas. Tai ne mano pasirinkimas.“
Paklausta apie amžinas idėjas, kurias kelia menininkai, ji svarstė, kad nors tikisi, jog iškeltos idėjos liks jai pačiai išėjus iš šio pasaulio, tačiau tik egocentriškas kūrėjas gali kalbėti apie savo idėjų nemirtingumą – ne pats menininkas turėtų apie tai spręsti.
-
15 minučių su M.Abramovič ir A.Diržiūte: kaip susitarėme susitikti Lietuvoje
-
Atsisakyti savasties ir tapti didžia: Marinos Abramović gyvenimo performansas
-
M.Abramovič kūrybą tyrinėjusi psichoterapeutė: skausmas jai yra gyvenimas
-
M.Abramović į Kauną pakvietęs A.Žalpys: „Kaunas su „Būties atmintimi“ pateks į pasaulinį šiuolaikinio meno žemėlapį“
-
Kaip kalbėti apie modernizmą ir kodėl banke yra karstai?
-
Virginija Vitkienė: kultūra – stipriausias priešnuodis propagandai ir turi ilgalaikį poveikį
Kokią vietą užima menininkas šiandieniniame pasaulyje, kai visai šalia vyksta karas? Kalbėdama apie tai M.Abramovič pabrėžė, kad istorijos eigoje menininko vaidmuo visuomenėje pasikeitė, dabar jis turi jausti atsakomybę ir turėti aiškią nuomonę.
Menininkė pabrėžė, kad gerai supranta tai, kas vyksta visai šalia – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ji atkreipė dėmesį, kad buvo viena iš pirmųjų meno pasaulio žmonių, vos prasidėjus karui Ukrainoje paskelbusių viešą pareiškimą. Viešėdama Kaune ji taip pat sakė, kad karas, o taip pat siaubingas Rusijos išpuolis prieš Babij Jarą – Kyjive esančią holokausto aukų vietą, ją labai palietė. Babij Jaro memorialui M.Abramovič yra sukūrusi specialią meninę instaliaciją.
„Mes esame slavai, aš kilusi iš buvusios Jugoslavijos, mano abu tėvai – karo didvyriai“, – kalbėjo ji ir prisiminė sudėtingą gimtinės ir asmeninį santykį su sudėtinga istorija.
Spaudos konferencijoje ji kalbėjo, kad paroda atidaroma itin sudėtingu laiku – visai šalia vykstant karui. M.Abramovič taip pat sakė, kad ne mažiau svarbi už parodą bus kovo 31 dieną vyksianti paskaita.
Paklausta, kas, jos nuomone, sulaukia didesnio populiarumo – asmenybė ar kūriniai – M.Abramovič prisiminė, kad kūrybinio kelio pradžioje į jos performansus susirinkdavo vos keli žmonės, o jeigu ateidavo bent 30 – atrodydavo, kad tai jau labai daug. Dabar, anot jos, susirenka tūkstančiai ir tai didelis šuolis, kurį, visų pirma, pavyko pasiekti dirbant Niujorke.
Prieš spaudos konferenciją kalbėjęs parodos kuratorius Arvydas Žalpys pasakojo, kad menininkei pateikus pasiūlymą atsakymą išgirdo praėjus kelioms savaitėms. Anot jo, pasiruošimas parodai užtruko trejus metus. Iš pradžių, pasak jo, reikėjo sukurti visiškai naują parodos koncepciją. A.Žalpys pasidžiaugė, kad nors paroda šiandien dar nėra atidaryta, jos unikali koncepcija jau išplito į kitas šalis – yra didelis susidomėjimas tuo, kaip organizuoti M.Abramovič parodą naudojant tik vaizdo instaliacijas.
M.Abramović parodą „Būties atmintis“ organizuoja galerija „Meno parkas“. Ji veiks Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) nuo 2022-ųjų kovo 30 iki liepos 31 d. Tai – vienas iš daugybės šiemet „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vyksiančių renginių.
Parodos organizatoriai pasakoja, kad atspirties tašku šiam kūrybos pristatymui tapo idėja sukurti vientisą videoinstaliaciją. Vengiama artefaktų, fotografijos, tapybos darbų ar piešinių. Tik vaizdas ir garsas.
Iš 22 vaizdo ir garso instaliacijų kuriamas įspūdingas opusas, sujungiantis į vieną paveikslą visą M.Abramović kūrybinės galios spektrą. Šiai idėjai pritarė ir menininkė. Jos teigimu, turėtų gimti kažkas panašaus į operą.
Apie parodą taip pat skaitykite: „Meno parkas“ pristato performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“
Parodos lankytojai kviečiami iš arčiau susipažinti su menininkės kūrybine biografija, jos garsiuoju Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti interviu su autore ir kitą dokumentinę medžiagą. Bus galima įsigyti specialiai šiai progai lietuvių kalba išleistą iki šiol išsamiausiai Marinos Abramović kūrybą pristatantį katalogą „Valytoja“ („The Cleaner“).
Renginio organizatorių teigimu, žymiosios menininkės paroda „Būties atmintis“ – svarbus meno renginys ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Vienas iš parodos kuratorių Waclaw Kuczma (Lenkija) teigė, kad M.Abramović menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu.
Kuratorius A.Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M.Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų.
Plačiau skaitykite: M.Abramović į Kauną pakvietęs A.Žalpys: „Kaunas su „Būties atmintimi“ pateks į pasaulinį šiuolaikinio meno žemėlapį“
