Vanduo, saulė, bangos, nuo kranto matomi įspūdingi purslai. Tokia buvo romantiškoji ekstremalaus vandens sporto pusė.
V.Petrūnas sako, kad varžybas stebėdavo bei nuo kranto modavo nemažai merginų. Ekstremalūs, nebijantys pavojų ir vandenyje jaučiantys saldžią laisvę – tokie Kaune buvo pirmieji motorlaivininkai.
Motorlaivių sporto ištakos yra būtent Kaune, kur nuo 1953 metų susibūrė šio vandens sporto entuziastai. V.Petrūnas iki šiol išsaugojęs ir pirmojo susirinkimo protokolą.
Motorlaivių sporto pradžia Lietuvoje laikoma 1953 metų liepos 19 diena, o per dešimtmečius lietuviai sportininkai pasiekė aukštų rezultatų Europos ir pasaulio čempionatuose.
Kodėl motorlaivių vandens sportas prasidėjo būtent Kaune, pasakyti sunku. Viena iš priežasčių – Kaunas yra upių miestas. Tačiau antroji, galbūt, svarbesnė, sako V.Petrūnas, – žmonės. Būtent čia susibūrė vandens sporto entuziastų grupė.
Pradėję užsiimti motorlaivių sportu kauniečiai greitaeiges valtis gaminosi patys. Vandens sportas, sako ilgametis treneris, nėra krepšinio kamuolys, o sportininkai privalo būti pasiruošę ekstremaliems, kartais net pavojingiems išbandymams.
Lietuvos sportininkai dalyvauja F2 motorlaivių varžybose, o jų greitis siekia maždaug iki 200 kilometrų per valandą.
„Pasaulyje rengiamos ir F1 varžybos, tačiau jos vyksta tokiose šalyse kaip Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Jose galingi motorlaiviai išvysto dar didesnį, iki 250 kilometrų per valandą greitį“, – sakė V.Petrūnas.
Varžybose pasitaiko ir avarijų. Nepaisant to, kad dabar patys motorlaiviai yra saugesni, tačiau prireikia ir gelbėtojų, ir medikų pagalbos.
„Kai pernai Kaune buvo varžybos, vieną sportininką gana ilgai teko gaivinti. Tačiau tokiems išbandymams sportininkai ruošiami iš anksto. Tam, kad jie nepasimestų situacijose, žiemą baseine turi įveikti panardinimo testą. To reikia, kad sportininkas pajustų, ką reiškia būti po vandeniu, kad nepanikuotų.
Pamenu, kai dar pačioje pradžioje dabar žinomam motorlaivininkui Edgarui Riabko, atliekant posūkį, teko apvirsti. Po to jį gelbėtojai gyrė, nes nepanikavo ir gerai laikėsi“, – pasakojo V.Petrūnas.
Apie motorlaivininką V.Petrūną
Gimė 1944 metais. Lietuvos motorlaivininkas, motorlaivių sporto treneris, teisėjas. 1975–1989 m. buvo Lietuvos jaunių rinktinės vyr. treneris. Jo rengta Lietuvos jaunių rinktinė 5 kartus tapo tuometinės SSRS jaunių čempione. Parengė jaunių čempionus, sporto meistrus. Nuo 1991 iki 1995 metų Lietuvos motorlaivių federacijos viceprezidentas. Nuo 1995 teisėjauja varžybose.
Vienas iš devynių Lietuvos motorlaivių sporto nusipelniusių trenerių.
***
„Įdomūs kauniečiai“ – 15min straipsnių ciklas, skirtas supažindinti su žmonėmis, kurie savo gyvenimo būdu, pomėgiais ir požiūriu yra savo miesto ambasadoriai. 2022 metais Kaunas kartu su Kauno rajonu taps Europos kultūros sostine. Kurkime ją kartu. Kultūra – ne tik koncertų salės, muziejai ar dailės parodos. Kultūra – tai žmonės.