„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus - veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.
Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.
„Sunku patikėti, bet nuėjome jau trečdalį kelio. Norime visus pakviesti išvystyti pagreitį. Pirmuosius dvejus metus daugiausiai jungėmės su partneriais, pažinome vieni kitus. Daug dėmesio skyrėme įvairioms mokymo programoms, auditorijų plėtros programoms organizacijose.
Nuo kitų metų, ir ypač 2020 metais kartu su partneriais jau pradėsime planuoti 2022 metų didžiąją programą, derinti didelius, europinio masto bendradarbiavimo projektus. Mums didelis džiaugsmas, kad esate su mumis“, – kalbėjo V.Vitkienė.
„Briuselyje tuo pačiu aplankėme Europos istorijos muziejų. Ten yra eksponuojama buvusio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Šumano deklaracija. 1950 metais jis pasakė kalbą, kuri vėliau tapo šiuolaikinės Europos pamatu.
Toje kalboje yra labai geri žodžiai. Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vieną planą. Tai sakė žmonės, kurie šį projektą pradėjo praėjus penkeriems metams po karo. Jie žinojo, kad greiti sprendimai atneša daug kraujo, žinojo, kad efektingi sprendimai atneša daug kraujo.
Mes pasiilgstame greitų ir efektingų sprendimų? Ne. Su greitais ir efektingais sprendimais gerai nebus“, – kalbėjo programos „Mitinis Kauno žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas.
R.Zemkauskas prisiminė ir Sausio 13-osios įvykius, kurie buvo Lietuvos sugrįžimas prie europietišku vertybių.
„Europietiškos vertybės yra pagarba kitokiam, pagarba žmogui apskritai, visų lygybė prieš įstatymą, teisė suklysti, antro šanso suteikimas, kito matymas šalia savęs. Kitaip sakant – Europa eina lėtai ir labai dažnai nematomai. Iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę mes irgi norime eiti lėtai ir ne visada matomai, nes tokie pokyčiai išlieka ilgiau, nei efektingi ir tariamai efektyvūs sprendimai“, – kalbėjo R.Zemkauskas.
Į „Kaunas 2022“ biurą užsukęs dainų autorius ir atlikėjas, kompozitorius Linas Adomaitis sakė, kad pokyčiai Kaune pastebimi jau senokai, o tai, kad miestas taps Europos kultūros sostine, yra svarbi žinutė ir visai Lietuvai, ir pasauliui.
„Kaunas pilnas kultūros, Kaunas pilnas inteligencijos. Kaunas yra gyvas, žalias, besirūpinantis miestas. Viskas juda į priekį, tik aš asmeniškai pats seniai svajoju ir jau ne kartą esame kalbėję, kad reikėtų koncertų salės, kuri talpintų 1500-2000 žmonių. Turime geriausią Lietuvoje areną, pakankamai kamerinių erdvių, bet jos yra mažos“, – sakė L.Adomaitis.
Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.
