„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdo projektą, iš dalies finansuojamą „Creative Europe „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). Tai – modernizmo architektūros meninės interpretacijos.
Jau vyksta vietos rezidencijų pristatymai bei prasidėjo užsienio kūrėjų vizitai Kaune, Lvove ir Brno, Tel Avive. Projekto turinys bus kuriamas iki šių metų rugsėjo mėnesio, o vėliau bus rengiamasi visus juos pristatyti tarptautinėje parodoje.
Menininkai kartu su vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene sukurs 17 meninių projektų XX amžiuje statytuose modernistiniuose pastatuose. Iš jų – šeši objektai Kaune.
Pasak „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorės Viltės Migonytės-Petrulienės, 17 unikalių projektų stiprins Europos modernizmo paveldo pasakojimą bei sieks atspindėti dabartinę jo reikšmę globaliai visuomenei.
Kuria pasakojimą apie modernizmą
Kaip sakė V.Migonytė-Petrulienė, Europos kultūros sostinės vardas suteikė Kaunui galingą impulsą sukurti modernistinio paveldo išsaugojimo sėkmės istoriją. Kaip tik šiam istoriniam sluoksniui kūrybiškai tyrinėti „Kaunas Europos kultūros sostinės 2022” programa „Modernizmas ateičiai“ įvairių projektų rėmuose nuo 2017 m. telkia vietos paveldo bendruomenę.
Gyventojų autentiški liudijimai apie modernaus miesto kūrimąsi ir pojūčiai jame gyventi šiandien tapo stimulu kurti naujas paveldo pažinimo formas – modernizmo interpretacijas.
„Kaip tik tokiu kūrybos principu ir yra paremtas tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kurį vykdome kartu su užsienio partnerių organizacijomis.
Praeitais metais kvietėme profesionalius menininkus kartu su vietos tyrėjais (architektūros istorikais) ir vietos bendruomene sukurti 15 meninių projektų (8 vietos ir 7 tarptautinius keturių šalių miestuose) modernistiniuose pastatuose, įvairiomis meninėmis priemonėmis interpretuoti jų istoriją ir tokiu būdu apmąstyti jų vertę šiandien. O šiais metais prie mūsų prisijungė ir dar keli kūrėjai, nes užmezgėme bendradarbiavimą su „Liebling House – White City Center Tel Avive,” – kalbėjo pašnekovė.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte modernizmas yra suvokiamas labai plačiai, t. y. ne tik norima pristatyti reprezentatyviausius pastatus ir jų istorijas, bet ir kasdienybės paveldą ar modernizmą kaip fenomeną, partneriai patys siūlė kūrėjams interpretuoti konkrečius objektus ar teritorijas: „Didžiausias dėmesys interpretuojamų vietų atrankoje buvo skiriamas funkcinių tipų įvairovei, jų reikšmingumui miestuose, kiek ir kaip pastatai ar teritorijos gali papasakoti apie modernizmo reiškinį nuo Rytų, Vidurio ar Vakarų Europos. Nemažiau svarbus buvo ir prieinamumo aspektas bei išlikusi istorinė medžiaga.”
Tarp objektų – IX forto muziejus, Kauno karininkų ramovė
Projekte dirba tiek Lietuvos, tiek užsienio menininkai, vyksta rezidencijos, tarptautiniai mainų projektai.
„Iš Kauno „Nuepiko“ trupė važiavo į Lvovą ir pristatė savo projektą, į Kauną atvyko menininkė iš Brno Karin Pisarikova, kuri interpretuoja IX forto muziejuje. Kitą savaitę sulauksime menininkės iš Kortriko Malgorzatos Marios Olchowskos, kuri dirbs su Kauno karininkų ramovės projektu.
Kaune kuria ir vietiniai kūrėjai. Muzikantas, kompozitorius Martynas Timinskas pristatys projektą „Šiaurinio šlaito istorijos“ ir tyrinėja Brazilkos dalį Žaliakalnyje, taip pat Patris Židelevičius, kuris kuria projektą apie Kauno laiptus“, – pasakojo V.Migonytė-Petrulienė.
Prie „MoFu“ prisijungė ir Tel Avivo menininkai, kurie patys panoro dalyvauti šiame projekte, todėl buvo skelbiamas papildomas kvietimas.
Iš Tel Avivo į Kauną atvyko atvyko Shay Zilbermanas, kuris kuria grafines modernizmo interpretacijas, o iš Kauno į Tel Avivą išvyks „LEGO“ modelių kūrėjas, architektūrinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojas Rokas Mikšiūnas.
Menininkus konsultavo architektūros istorikai
Projekte dalyvauja skirtingų sričių menininkai, kurie objektus interpretuoja skirtingais būdais ir priemonėmis – garsu, šokiu, grafika, instaliacija ir vaizdais.
Į projektus kūrėjai žvelgia savitai. K.Pisarikova savo interpretacija nori atkreipti dėmesį į mažiau herojiškus dalykus ir sukurti gyvą paminklą kasdieniniam išgyvenimui.
Malgorzata Maria Olchowska į Kauno karininkų ramovę žvelgia pro visus viršutinius pastato mitologinius ir istorinius sluoksnius, palikdama „gryną“ ir neutralią architektūrinę erdvę ir taip pristatydama savo projektą „Karininkų Ramovės mitas“.
Kauno šokio trupė „Nuepiko“ interpretuoja Profsąjungų rūmus Lvove ir kaip šiuolaikinio šokio menininkai siekia sukurti šokio ekskursiją, kuri galėtų padėti skleisti modernistinės architektūros idėjas, jos vertę ir atkreipti dėmesį į poreikį išsaugoti, išlaikyti ir įkūnyti dažnai neįvertintus modernistinius pastatus.
Pasak V.Migonytės-Petrulienės, toks ir buvo vienas iš projekto tikslų – permąstyti ir identifikuoti lokalius modernizmo objektų bruožus ir sustiprinti šiuolaikinį pasakojimą apie modernizmo paveldą naudojant kūrybinį požiūrį.
„Rinkdamiesi objektus žiūrėjome į visumą. Projekto pavadinimas reiškia, kad mes kalbame apie modernizmo paveldą, apie XX amžiaus paveldą įvairiais objektais ir kalbame ne tik apie reprezentatyvius objektus, kurie žinomi, bet ir mažiau pažintą modernizmo pusę. Norėjome papasakoti apie modernizmą kaip reiškinį įvairiais aspektais“, – sakė pašnekovė.
Įdomus aspektas yra tai, jog menininkai iš kitų šalių turi interpretuoti jiems nepažįstamus objektus.
„Menininkų rezidencijų trukmė yra gana neilga, vos kelios savaitės, todėl su visais kūrėjais pradėjome bendrauti iš karto po atrankos proceso.
Visų pirma, juos konsultavo vietos architektūros istorikai, siuntė reikalingą archyvinę medžiagą, diskutavo apie konkrečių pastatų kontekstus. Taip pat buvo nemažai kalbama ir su pastatų savininkais, dalijamasi asmeninėmis istorijomis”, – kalbėjo V.Migonytė-Petrulienė.
Galutinis projekto rezultatas bus pristatytas 2022 metais parodoje Kaune, Europos kultūros sostinės metų atidarymo savaitgalį, Kauno centriniame pašte. Jo metu taip pat bus galima susipažinti su parodoje dalyvausiančių meninių projektų bei visą kūrybinį procesą iliustruojančiu ir reprezentuojančiu leidiniu.
