„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Modernizmo konferencija Kaune: kontroversiškos temos ir pasaulinio garso vardai

Optimistiškąją Kauno modernizmo pusę visam pasauliui atskleidusi „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ pamažu artėja link pabaigos. Už nugaros – daug vertingų patirčių dovanojusi kelionė, kurios rezultatas – šimtai įsitraukusių kauniečių ir kultūros organizacijų, parodos, renginiai ir net unikalaus filmo premjera. Jau rugsėjo 21-22 d. programa kvies leistis į paskutinį modernistinį nuotykį – konferenciją „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti modernizmo konferencija
Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti modernizmo konferencija / Martyno Plepio nuotr.

Daugiau nei 20 pranešėjų iš viso pasaulio, kontroversiškos temos, socialiniai klausimai, parodos ir dar daugiau – dvi dienas truksiančiame renginyje bus siekiama apibendrinti Kauno patirtį bei tęsti diskusiją apie kūrybišką paveldo interpretavimą. Anot konferencijos organizatoriaus Vaido Petrulio, renginys skirtas ne tik specialistams ar architektūros lauko atstovams, bet ir plačiajai auditorijai: „Šios konferencijos metu norime praplėsti paveldo sąvoką – parodyti, kad tai ne tik istoriniai pastatai ar biurokratinės sampratos, bet ir konceptas, inspiruojantis šiuolaikinius kultūrinius procesus.“

Konferencijoje – žymūs vardai ir „nepatogios“ temos

Pirmoji konferencijos diena kvies reflektuoti apie vietines patirtis ir tai, ko pavyko pasiekti besiruošiant ir švenčiant Europos kultūros sostinės metus – bus pristatomi „Kaunas 2022“ ir partnerių kurti bei įgyvendinti projektai. Interaktyvus paviljonas „Archi/Textūra“ supažindins su trejus metus trukusiais architektės Rasos Chmieliauskaitės ir meno teoretiko dr. Justino Kalinausko tyrimais, atliktais kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene.

Parodoje „Modernizmo interpretavimas – dizainas ir vizualieji menai“ bus pristatomas metus trukęs tyrimas, įgyvendintas kartu su kuratoriais iš Marselio Laura Serra ir Maxime Forest. Remiantis interaktyviu dizaino dirbtuvių procesu projekto dalyviai kūrė savas, autentiškas Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijas – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų. Kauno menininkų namuose regioniniame ICOMOS ISC20C seminare: „Naujosios nacionalinės valstybės XX a. istorinių tematikų sistemoje“ bus diskutuojama apie paveldosaugos procesą kaip kultūrinio įgalinimo veiksmą, kuris priklauso nuo mūsų puoselėjamo pasakojimo, nuo nuolat kintančio emocinio santykio su fiziniu artefaktu.

„2018 m. vykusioje pirmoje tarptautinėje konferencijoje „Modernizmas ateičiai“ didžiausias dėmesys buvo skirtas modernizmo paveldo vertės suvokimui ir Kauno unikalumo paieškoms, ypač pasitelkiant užsienio šalių patirtis. Šiais metais gerosiomis patirtimis jau galime pasidalinti ir mes patys – juk penkerius metus programos rėmuose veikė šimtai miestiečių ir rajono gyventojų, dešimtys kultūros organizacijų ir menininkų“, – pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė Petrulienė.

Anot V.Petrulio, antroji diena, skirta užsienio pranešėjams, pasiūlys itin daug netikėtų, įtraukiančių temų, apie kurias paveldo kontekste kalbama retai. „Tądien bus galima išgirsti ne tik apie architektūrinius, bet ir apie kultūrinius, meninius, socialinius paveldosaugos kontekstus. Pavyzdžiui, menininkų duetas Sandi Hilal ir Alessandro Petti atkreips dėmesį į šiandien itin sudėtingą pabėgėlių situaciją – jie pasiūlė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pabėgėlių stovyklas.

Tuo tarpu Niujorke gyvenantis menininkas, architektas ir paveldosaugininkas Jorge Otero-Pailos papasakos apie eksperimentinę paveldosaugą ir kvies atkreipti dėmesį į materialaus pavidalo neturinčius, tačiau miesto autentiškumą kuriančius artefaktus – garsus, kvapus, miesto dulkes bei kitus aspektus, kurie netradiciniais būdais kuria vietovės identitetą. Netrūks ir nepatogių, net kontroversiškų temų – nuo Ukrainoje vykstančio karo pėdsakų, iki ekologinių krizių, rasizmo ir kitų XX amžiaus kontroversijų, kurias būtina permąstyti įvertinant modernizmo palikimą.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti modernizmo konferencija
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti modernizmo konferencija

Diskusijoje apie paveldo reikšmę šiandieniniame ir ateities pasaulyje dalyvaus tarptautines organizacijas reprezentuojantys paveldosaugininkai, menininkai, architektai, žurnalistai, žymiausių pasaulio universitetų mokslo darbuotojai bei tyrėjai: Uta Pottgiesser, Riin Alatalu, Nicolas Grospierre, Ievgenija Gubkina, Owenas Hatherley, Popi Iacovou, Edwardas Denisonas, Grzegorz Piątek ir daugelis kitų.

Konferencijos programoje – ir parodų atidarymai bei filmo premjera

Turiningoje programoje lauks ne tik paveldo srities profesionalų vedami seminarai bei diskusijos, bet ir kiti malonūs siurprizai. Rugsėjo 21 d. Iljinų šeimos name bus galima išvysti ekspoziciją „Interpretuotas Kauno modernizmas“, kurioje – Lietuvos ir užsienio menininkų, architektų, dizainerių bendrakūrybos rezultatai. Parodoje naujai į miestą pažvelgti kvies autentiškos Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijos – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų.

Konferencijos metu vyks ir knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ pristatymas. Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Jo projektuoti namai pasižymi patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.

Kartu su konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“ į Kauną taip pat sugrįš pasaulį apkeliavusi, Kauno modernizmui skirta juosta „Klostės“. 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus režisierės Aideen Barry ir šimtų kauniečių kurtas filmas kvies klaidžioti po Kauno pastatus, žvalgytis po interjero detales, pastebėti nematomus miesto akcentus ir magiškas istorijas. Filmo „Klostės“ pristatymas vyks duris po rekonstrukcijos atvėrusiame „Romuvos“ kino teatre.

Programoje taip pat lauks Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda, kurią bus galima pamatyti Kauno medinukų pavėsyje – „Vingių dubingių“ kiemelyje.

Daugiau informacijos ir festivalio programą galima rasti čia.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs