Rokų seniūnija tapo viena iš septynių programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ nugalėtojų, o jų projektas „Molio kelias“, tikimasi, čia gyvuos ir toliau.
Pasak šio projekto organizatorių ir dalyvių, sužinojus, kad seniūnija tapo viena iš laimėtojų, tapatybės ieškoti ilgai nereikėjo, nes Rokų tapatybė – tai molis, kurio čia apstu, o dar visai neseniai veikė didelė ir žinoma „Rokų keramika“. Pažintyje su moliu gimė projektas „Molio kelias“, uždegęs, sujungęs ir suvienijęs vietos gyventojus.
Pradėję eiti molio keliu, rokiškiai tyrinėjo vietovę, keliavo Jiesios pakrante, žengė senųjų karjerų keliais. Prie ekskursijų prisijungė ir vyresni Rokų gyventojai, papasakoję įdomių miestelio istorijų. Viena iš šios istorijų dalių – dabar jau nebeveikianti „Rokų keramika“, neatsiejama miestelio ir jo tapatybės dalis, kurioje bendruomenė pamatė vienintelę Lietuvoje žiedinę krosnį.
Susipažinę su molio savybėmis, rokiškiai nusprendė pasimokyti, ką būtų galima iš molio nulipdyti.
Šį etapą bendruomenė pavadino „Vieni Rokai – šimtas bliūdų“, o visą rugsėjo mėnesį vyko menininkės Ievos Bertašiūtės-Grosbahos vedamos dirbtuvės – lipdymo užsiėmimai, kur žmonės galėjo arba svajonių varpelį, arba pasigaminti patį gražiausią indą, iš kurio valgys šventinės vakarienės metu.
Vėliau Rokų gyventojai vyko į Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedrą, kur savo pasigamintus indus išdegino ir glazūravo.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas įtraukė ir mokyklas – Rokų mokyklos-darželio, lopšelio-darželio „Rokutis“ ir Kauno Rokų gimnazijos mokiniai nulipdė svajonių varpelius, kurie papuošė svajonių medį šventinio renginio metu.
Kaip 15min sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė, Rokų gyventojų idėja pasiteisino keliais aspektais.
Visų pirma, patys vietos gyventojai pakankamai daug sužinojo apie molį, pagamino virš 100 dubenėlių bei apie 200 varpelių, o molio kelias ateityje, planuojama, taps edukaciniu užsiėmimu. Tačiau dar viena labai svarbi projekto dalis – jo metu susivienijo pati Rokų bendruomenė.
„Dirbtuvėse apsilankė apie 300 Rokų gyventojų, dar tiek jų buvo šventėje. Žmonės patys stebėjosi, kad tiek žmonių, kad čia, Rokuose, vyksta tokie nuostabūs dalykai. O baigiamasis renginys „Vieni Rokai – šimtas bliūdų“, jo nuotaika iš tiesų buvo magiška ir paslaptinga, šiek tiek archaiška. Žmonėms šventė paliko didelį įspūdį“, – sakė G.Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Mistišką atmosferą, pasak pašnekovės, sukūrė įspūdingos šviesos, labai akcentuojama buvo ir ugnis: „Visas molio kelias buvo labiau keramikos ciklas, kur buvo dirbama su moliu, aiškinamasi apie jį. Juk čia, pavyzdžiui, prieš 400 metų buvo įsikūrusios keramikos dirbtuvės „Bernardinų plytinė“. Tad visa tai buvo akcentuojama.“
G.Klimavičiūtė-Minkštimienė sako, kad jau projekto metu buvo kalbama apie tai, jog „Molio kelias“ galėtų tapti ilgalaikė edukacinė praktika, organizuojami žygiai per juos supažindinant su „Molio keliu“.
„Ir galbūt daryti perforamatyvius dalykus, kad į veiksmą įsitrauktų vietos žmonės, nes toks noras jaučiamas“, – teigė „Kaunas 2022“ atstovė.
Bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ koordinatorė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė sako, jog baigiamasis Rokų renginys ir visa programa visų pirma turėjo išbaigtumą.
„Tai vientisa programa, pradedant jungtimi tarp vizualaus apipavidalinimo (linas, smilgos) ir liaudies dainų per kolonėles, baigiant skirtingų temų (mitas, senovė, molis, ugnis, linas, sutartinės, mistiškos pelkių šviesos) apjungimu.
Išskirčiau pagrindinės temos – molio – elemento ugnies išryškinimą. Dažniausiai molis ir keramika siejasi su arba šlapiu moliu minant, arba jau su rezultatu – keramika. O tai, kad ugnis vaidina pagrindinį vaidmenį, buvo labai ryškiai ir gražiai akcentuota – deganti molio skulptūra, fakelai, fakyrai, laužas.
Taip pat išskirčiau bendruomeniškumą – vietinių sriubą (ne už pinigus), svetingą arbatos siūlymą, savanorius, kurie vis kviesdavo į kito pasirodymo vietą. Galiausiai paaiškėjo, kad jie visai ne savanoriai, o tiesiog vietiniai žmonės, kuriems rūpi jų šventė“, – teigė A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį į šviesas, sukūrusias renginio nuotaiką, specifinę renginio vietą greta tvenkinio. Taip pat patį procesą, kai pradžioje kiek vangiai dalyvaudavę susitikimuose vietos žmonės projektą užaugino iki didelio renginio.
„Šiuolaikiškai ir tuo pačiu jaukiai pasirodė pagrindinės scenos nebuvimas, veiksmas keliavo nuo vienos vietos į kitą. Mažiau susiprantantiems kelią parodydavo ir paskatindavo minėti vietiniai jaunuoliai.
Toks man pasirodė šiuolaikinis šiuolaikinės seniūnijos iš kultūros sostinės finalinis renginys“, – kalbėjo pašnekovė.
- „Kaunas 2022“ atvirą kvietimą Kauno rajono kultūros institucijoms, kūrybinę veiklą vykdančioms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti kūrybiniame tęstiniame projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“ paskelbė pernai rudenį. .
- Projektas skirtas sustiprinti Kauno rajono kultūros sektorių, jo partnerius, vietos bendruomenes ir padėti pasirengti 2022-iems, Europos kultūros sostinės metams.
- Bendradarbiaujant Kauno rajono kultūros, švietimo specialistams, verslo įstaigoms ir kitiems, seniūnijose vystomi tęstiniai, šiuolaikiniai kūrybiniai projektai, turintys ir europinę dimensiją.
