Aušrinė Vilimaitė ir Aurėja Frolovaitė surinko 1666 JAV dolerius, kurie nukeliavo į fondą, remiantį Tanzanijos albinosus. Nors dviejų Kauno Jėzuitų gimnazijos gimnazisčių paramos akcija vyko pernai per Kalėdas, tačiau jos aidas girdisi iki šiol.
Praėjusią savaitę sostinės Radvilų gimnazijoje vykusioje konferencijoje „Kol mesi visi kaip vienas“ merginos ne tik pristatė paramos akciją, tačiau parengė pranešimą apie albinosų situaciją Tanzanijoje.
Apie jų patiriamus žiaurumus merginos kalbėjo ir seniau, o projektas buvo pristatytas Kauno Jėzuitų gimnazijos klasėms, kitoms mokykloms.
Pradžia – perskaitytas straipsnis
Kaip 15min pasakojo A.Vilimaitė ir A.Frolovaitė, idėja padėti Tanzanijos albinosams gimė pernai prieš Kalėdas.
„Buvo kalėdinis laikotarpis, ir mes su klasės draugėmis pradėjome tartis, ką darysime. Ar angelausime (angelavimas – procesas, kurio metu, žmogus „angelauja“ kitam žmogui, jam to nežinant), ar keisimės dovanomis.
Bet visą laiką, kiekvienais metais, mes ir taip išleidžiame daug pinigų įvairiems nevertingiems dalykams. Vietoje to galėtume sukurti stebuklą“, – kalbėjo A.Vilmaitė.
Aušrinė su Aurėja prisiminė, jog maždaug prieš metus lietuviškame „Nacionalinės geografijos“ žurnale perskaitė straipsnį apie tai, kokius žiaurumus patiria Tanzanijoje gyvenantys albinosai.
Albinizmas – tai paveldimų ligų grupė, kuri pasireiškia pigmento melanino trūkumu akyse, odoje bei plaukuose, o tai lemia įgimitą baltumą.
„Mums kilo idėja, kad galėtume padaryti paramos akciją, skirtą remti Tanzanijos albinosams“, – sakė pašnekovės.
Sukrėtė patiriamas žiaurumas
Lietuvoje ne kartą kalbėta apie įvairią tarptautinę paramą nuo bado kenčiantiems Afrikos vaikams, kitoms iniciatyvoms, tačiau parama albinosams iki šiol dar nebuvo organizuojama.
Gyvendami saugioje šalyje, sako kaunietės, mes nepagalvojome, ką tenka iškęsti Tanzanijos albinosams.
Merginos sutinka su nuomone, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagalbos reikia daug kam, tačiau ėmusios domėtis apskritai albinizmu jos sako, kad ši grupė žmonių patiria itin didelius žiaurumus bei socialinę atskirtį.
„Albinosai, gimę Tanzanijoje, nuo pat pirmosios savo gyvenimo dienos kenčia ir gyvena nuolatinėje baimėje.
Jie gali nukentėti nuo savo šeimos narių, vaikus, einančius į mokyklą, gali užpulti ir nupjauti jiems rankas ir kojas. Net kai kurie šalies politikai tiki, kad albinosų galūnės turi mistinių galių.
Mus sukrėtė, kad net šiais laikais žmonės yra tiek įtikėję mitais. Šioje šalyje gimęs vaikas-albinosas negali būti saugus nei savo šeimoje, nei visuomenėje.
Šioje šalyje yra didžiausia albinosų populiacija, todėl, atrodo, kad žmonės labiau turėtų būti susipažinę su tuo, o albinosams gyventi sąlygos turėtų būti geresnės.
Tai atrodo labai neteisinga. Kuo jis dėtas, kuo kaltas, kad gimė kitoks? Žmonės Europoje mažai žino apie šias problemas, todėl negali prisidėti“, – kalbėjo Aušrinė ir Aurėja.
Tanzanijoje vis dar tikima, kad moteris, pagimdžiusi albinosą, buvo neištikima su baltaodžiu vyru, šioje šalyje vyrai prievartauja albinoses mergaites taip tikėdamiesi išsigydyti nuo AIDS, tikima, jog kūdikis albinosas yra bausmė už tėvų nuodėmes, todėl juos dažnai nužudo iš karto po gimimo.
Apie tai visa tai Aušrinė ir Aurėja pasakoja pristatydamos paramos projektą. Kai paramos akcijos iniciatorės Lietuvos mokyklose papasakoja apie albinosus Tanzanijoje, po to paprastai klasėje lieka tyla.
Per jaunos gelbėti pasaulį?
Merginos susisiekė su Kanadoje esančiu fondu, kuris padeda Tanzanijoje gyvenantiems ir ten žiaurumus patiriantiems albinosams. Būtent šiam fondui, kurio reali veikla yra Tanzanijoje, perduotos Aušrinės ir Aurėjos iniciatyva surinktos lėšos – 1666 JAV doleriai.
„Iš pradžių galvojome, kad gal surinksime kelis šimtus dolerių“, – juokėsi pašnekovės.
Suaukoti pinigai skiriami protezams, suteikiama parama vaikams su regos problemomis, psichologinei pagalbai, visuomenės švietimui, pagaliau – už fondui suaukotus pinigus perkami būtini dalykai (kremai, kepurės nuo saulės ir pan,).
Gimnazisčių tikslas taip pat buvo ne tik surinkti finansinę paramą, tačiau ir šviesti bei edukuoti visuomenę.
Kai projektas prasidėjo, kaunietės visų pirma sulaukė aplinkinių nuostabos ir klausimo: kodėl? Ir nuostabos, kad jos, dvi penkliolikmetės, dar per jaunos gelbėti pasaulį. Dar vienas klausimas: kodėl merginos gilinasi į tokias tolimas problemas?
„Bet netrukus sulaukėme palaikymo iš bendraklasių, mūsų iniciatyvą labai rėmė ir tėvai. Aukojo Jėzuitų gimnazijos, kitų mokyklų mokiniai, sulaukėme aukų net iš Anglijos ir JAV“, – kalbėjo kaunietės.
Pavyko pasikalbėti su albinosu
Aušrinė ir Aurėja sako, kad ėmus domėtis Tanzanijos albinosais joms pačioms kilo noras ten nuvažiuoti. „Nė viena iš mūsų nesame bendravusios su albinosais, neesame jų mačiusios“, – sakė Aurėja.
Dviejų merginų veikla neliko be atsako: su jomis susisiekė šiuo metu Kanadoje gyvenantis, iš Tanzanijos kilęs albinosas Herbertas.
Su juo Aušrinė ir Aurėja bendravo programa „Skype“. „Jis mums labai vaizdžiai viską papasakojo.
Stebėjosi, kad mes esame taip toli – Lietuvoje, ir galėtume nuo tokių problemų nusigręžti, jas ignoruoti. Jam buvo keista, kad mes, būdamos penkiolikmetės darome tokius dalykus“, – pasakojo merginos.
Aušrinė ir Aurėja paramos akciją vadina „nerealiu projektu“, taip pat sako, esančios laimingos, patyrusios jausmą, ką reiškia padėti kitam.
„Paramos projektus ruošime ir toliau. Jau galvojame apie šių metų Kalėdas. Šį kartą greičiausiai tai projektas susijęs su Lietuva. Gal taip ir darysime: vienais metais – pasauliui, kitais – Lietuvai“, – kabėjo gimnazistės.
Daiva Vaišnorienė, programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Fluxus“ agentė Zapyškyje, bendruomenės namų „Kūrybos ir užimtumo stuba“ viena iš įkūrėjų: „Aušrinė yra Zapyškio gyventoja. Viena iš „Kaunas 2022“ misijų yra atrasti bendruomenėse gyvenančius šviesius, įdomius, talentingus žmones. Aušrinė – viena iš tokių.
Ji – aktyvi mūsų bendruomenės narė, žmogus, į kurį galima atsiremti. Manau, kad ateityje merginas pakviesime ir į mūsų bendruomenės namus, kur jos pristatys savo projektą“, – sakė D.Vaišnorienė.