Nemigos kūryba
F.Kafkos figūra yra mistiška literatūros pasaulyje. Jo kūriniai pasižymi savitu rašymo stiliumi, o pats rašytojas nepaprastai reikliai vertino savo kūrybą, todėl dauguma jo darbų išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sudeginti. F.Kafkos tekstai skaitytoją panardina į sapnišką, siurrealistinę būseną, kurią ir nagrinėja spektaklio kūrėjai.
Pats rašytojas kentė nemigą, kuri persismelkdavo ir į jo kūrybą: „Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais“, – rašė F.Kafka savo dienoraštyje.
Nemigos kuriamas ir į apčiuopiamą tikrovę įsiveržiantis sapnas F. Kafkos kūrybą paverčia sąlygine, pilna netikėtų įvaizdžių, ištęsto laiko pojūčio, pirmalaikių absurdo, egzistencializmo ar net siurrealizmo apraiškų, einančių koja kojon su realizmo mokyklai būdingais nuosekliais aprašymais.
Analizuodami nemigą ir sapnavimą būdraujant, spektaklio kūrėjai klausia, ar tai yra kūrybos metodas, gyvenimo būdas, ligos padarinys, ar pagrindinė F.Kafkos literatūrinio genialumo sąlyga? Pasitelkdami draminę vaidybą, gyvai atliekamą elektroakustinę muziką, video projekcijas, šiuolaikinių objektų teatrą bei garsines manipuliacijas, kūrėjai gilinsis į paranojišką ir kerinčią rašytojo kūrinių atmosferą, jo gyvenimo peripetijas, nemigos simptomus, vaizdines bei garsines haliucinacijas, kartu ieškos niekada nepabaigto ir niekada nesibaigsiančio kafkiško pasaulio ribos.
Anot spektaklio kūrėjų, jų tikslas nėra tiksliai atkurti Kafkos pasaulį ar interpretuoti vieną jo kūrinį: „Mes analizuojame šio pasaulio kūrimo sąlygas, vidinį rašytojo pasaulėvaizdį, bandome užčiuopti tam tikras vidinių būsenų ir lakios vaizduotės priežastis, todėl savo esme tai ne siužetinis, o vizualinis bei muzikinis asociatyviais įvaizdžiais ir užkoduotomis prasmėmis grįstas spektaklis“, – teigia spektaklio režisierius Ž.Vingelis.
Kūrybinį procesą menininkai pradėjo ne nuo teksto ar siužeto, bet nuo įvaizdžių ir atmosferos kūrimo. Anot režisieriaus, aktoriams tai buvo iššūkis, bet jie susitvarkė puikiai: „Stipri kūrybinė komanda leidžia šį spektaklį suprasti ir kurti, kaip kafkiško pasaulio garso ir vaizdo instaliacijų parodą. Ši paroda pristatoma ne judant erdvėje (kaip įprasta muziejuose), o išdėstyta laike, teatro scenoje. Tai neabejotinai savičiausias mano profesinis darbas, kurio eksperimentinis turinys bei netradicinis kūrimo procesas leidžia patikrinti teatrą dar nepažintose jo formose, augti patiems ir kartu auginti „Kosmos Theatre“ eksperimentinę teatrinę idėją,” – kūrybiniu procesu džiaugiasi Ž. ingelis.
Žodis, virstantis garsu
Spektaklyje muzika atliks labai svarbų vaidmenį. Ant scenos F.Kafkos tekstai prabils per gyvai atliekamos muzikos garsus, tad nestebina, jog vienas pagrindinių spektaklio iniciatorių – tai kompozitorius Andrius Šiurys, 2020 m. laimėjęs Lietuvos kompozitorių sąjungos Jaunojo kompozitoriaus prizą.
Menininkas šio muzikinio spektaklio idėją plėtoja jau seniai: „Prieš pusantrų metų iškėliau sau klausimą – kokiam menininkui, dailininkui, poetui, kompozitoriui labiausiai pritariu? Nuo kurio menininko kūrybos atsispirdamas norėčiau sukurti audiovizualinį spektaklį? Tuo metu F. Kafką pasirinkau dėl jo tamsos ir absurdo. Žinodamas režisieriaus Ž. Vingelio asmenybę bei jo kūrybos stilių (ypatingai vertinu jo gebėjimą jungti skirtingas meno formas bei siurrealistinę teatrinę kalbą), neabejojau – šį spektaklį turime kurti kartu“, – mintimis dalijasi kompozitorius.
Menininkas teigia, jog spektaklyje „Kafka Insomnia“ leidosi į visišką muzikinę laisvę bei jaudinančius emocinius akibrokštus: „Kūrybinio proceso metu, rodos, kiekvienas garsas jau buvo sukauptas, pripildytas F.Kafkos minčių ir išlietas į salę su tokiu įkarščiu, kad jaudulio šiurpuliai pasimetę nebesuprato, kada užleisti vietą ašaroms ar šypsenai. Veiksmai, objektai ir žodžiai garsiškai įelektrinti. Jie haliucinuoja visi kartu, todėl atskirai egzistuoti nebegali. Vyksmas struktūrizuotas tarsi muzikinio kambario kvėpavimas, trikdomas migrenos ir nervingo kikenimo. Tai neabejotinai reikšmingiausias mano muzikinis darbas teatre“,– teigia A.Šiurys.
Atgyjanti scena
Spektaklio režisierius yra įsitikinęs, jog spektaklis turėtų patikti tiek klasikinio teatro estetiką mėgstantiems, tiek šiuolaikinio, vizualinio, daugiažanrio ar postdraminio, koliažinio teatro mėgėjams. Kūrybiški sceniniai sprendimai patrauks ir pirmenybę vizualiniam turiniui teikiančių paauglių dėmesį: „Spektaklyje naudojamas binarinis garsas (kolonėlės instaliuotos netikėtose salės vietose), žinomų Lietuvos muzikantų gyvai atliekama muzika, lėlių ir objektų teatro stebuklai, scenografijoje instaliuoti mikrofonai, „live“ ir montuotos video medžiagos videoprojekcijų koliažai atvers iš pažiūros realistinės scenografijos sąlygiškumo galimybes, laviruos tarp žanrų, vystys atpažįstamų leitmotyvų sistemą, jaudins ir kels nuostabą“, – mintimis dalijasi Ž.Vingelis.
Scenografiją spektakliui kuria bei jame vaidina, dailininkė Paulina Simutytė. Anot jos, spektaklio scenografija nepastebimai peržengia monumentalumo ir funkcionalumo, realistiškumo ir sapniškumo ribas: „Paklusdama garsui, vaizdui, šviesai bei judesiui, ji įklampina mus į belaikę erdvę ir užstrigdo dar vienoje nemigos naktyje, kai tuo tarpu pati nemiga budina daiktus, kurie paklūsta jai, tapdami plyšiu į paralelinį pasaulį, to pasaulio iškreiptu veidrodžiu ar būdravimo įrankiu.
Tu negali to nepastebėti, negali suvaldyti. Kiekvienas prisilietimas iššaukia kambario, kurio visi objektai yra vientisi kafkiškojo pasaulio vaizdiniai, nervingas refleksijas, iš kurių nebegali ištrūkti,“ – teigia menininkė.
Svarbų vaidmenį spektaklyje atlieka ir video projekcijos, kurios naudojamos ne tik kaip fonas sceniniam vyksmui, bet ir kaip vienas pagrindinių sudedamųjų elementų.
Video projekcijų dailininkas Kornelijus Jaroševičius džiaugiasi, jog jam, kaip video menininkui, tai yra įdomi patirtis ir galimybė: „Man yra itin įdomus priėjimas prie šio darbo, kadangi kartu su komanda, pasitelkdami scenografiją, F.Kafkos literatūrą, muziką, video, lipdome bendrą paveikslą, o ne išpildome iš anksto numatytą schemą.
Daug skirtingų technologijų naudojama kuriant vaizdo projekcijas teatre, tad mano vienas tikslų ne nustebinti inovatyvumu, bet sudėti tai, kas jau atrasta, į vientisą vizualą, kuris eitų greta kitų komponentų – neužgožtų ir nepasislėptų“, – kalbėjo menininkas.
Režisierius: Žilvinas Vingelis
Kompozitorius: Andrius Šiurys
Vaidina: Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas ir Paulina Simutytė.
Dailininkė: Paulina Simutytė
Video projekcijų dailininkas: Kornelijus Jaroševičius
Šviesų dailininkas: Aistis Lansbergas
Gyvai groja: saksofonininkas Danielius Pancerovas ir gitaristas Justinas Žilys.
Spektaklis yra vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ bei Kauno miesto kamerinio teatro koprodukcija.
“Kafka Insomnia” premjera įvyks Kauno miesto kameriniame teatre. Spektaklis pristatomas tarptautinio scenos menų festivalio ConTempo programoje. Rugpjūčio 20 d. 20 val. ir rugpjūčio 21 d. 18 val.
