„Kauno asamblėja“ yra bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro ir dokumentinio teatro kompanijos iš Kanados „Porte Parole“ kūrybinis projektas. Jo tikslas – teatro priemonėmis kurti demokratišką dialogą labiausiai visuomenę supriešinančiomis temomis. Spektaklis – „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Diskusiją pavertė vaidinimu
Spektaklio kūrimo procese kūrybinė komanda pakvietė keturis nepažįstamus skirtingų ideologinių pažiūrų žmones į vakarienę, kurios metu diskutavo labiausiai visuomenę skaldančiomis temomis. Keturių valandų trukmės pokalbis buvo įrašytas ir vėliau tapo spektaklio pjese – kūrėjai diskusiją pavertė vaidinimu.
Aktoriai Martyna Gedvilaitė, Marius Karolis Gotbergas, Tomas Erbrėderis, Aistė Zabotkaitė, Goda Petkutė, Henrikas Savickis ir Vaidas Maršalka vaidina realius vakarienėje buvusius žmones, o jų kalba yra autentiška ir netaisyta.
Ne pirmas panašus darbas
„Kauno asamblėjos“ režisierius Chrisas Abrahamas iš Kanados panašią teatro dokumentiką kuria ne pirmąjį kartą.
Tokio spektaklio idėja ir koncepcija gimė 2017 metais, o jos autoriai – teatro „Porte Parole“ kūrybinė komanda. Skirtingos spektaklio versijos jau buvo pastatytos Monrealyje (Kanada), Miunchene (Vokietija), Merilende (JAV) ir San Paulo mieste (Brazilija). Kauno versija – šeštasis serijos spektaklis.
Asamblėja – tai žmonių surinkimas į vieną erdvę, siekiant sugretinti jų ideologinius skirtumus. „Kauno asamblėja“ siūlo galimybę išgirsti kitą ir būti išgirstam.
Dokumentinis spektaklis sutelkia dėmesį į paprastus žmones, padeda jiems išsakyti savo pažiūras bei bendrauti su turinčiais priešingą nuomonę.
G.Petkutė: patirtis – labai įdomi
Aktorė Goda Petkutė sako, kad aktoriams ši patirtis – labai įdomi. „Ir aš su tokia patirtimi susidūriau pirmą kartą. Tai yra dokumentinis teatras. Visas spektaklio autentiškumas, bandymas atkurti tekstus, kurie buvo (pasakyti) rugsėjo mėnesį, 2021 metais kavinėje. Niekas nekeista, detalės yra paliktos. Tik pridėta teatrališkumo.
Labai įdomu, kaip reaguos žiūrovas, nes kai tu neturi tokios patirties – negali įsivaizduoti, net kūnas nerezonuoja, kaip tai turėtų atrodyti galutiniame rezultate. Bet man tai labai įdomus kelias“, – sakė G.Petkutė.
Ne kartą viešoje erdvėje nuskambėjusi frazė, kad visas gyvenimas ir yra teatras, sako aktorė, puikiai tinka kaip tik šiam spektakliui. Be to, spektaklyje kalbama ir diskutuojama būtent tomis temomis, dėl kurių realiame gyvenime nesutaria žmonės – LGBT bendruomenė, Stambulo konvencija, paliečiamas radikalizmas, liberalizmas.
H.Savickis: pjesė yra apie tai, kad bandome rasti dialogą
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis sako, kad spektaklio idėja yra susipažinti su visuomene, į kurią atvyksta kūrybinė grupė.
„Jie atvyko iš Kanados, bet panašius spektaklius kūrė JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Brazilijoje. Susipažįsta su esamomis problemomis ir poliarizuojančias temas iškelia į paviršių. Surenkami tikri, autentiški žmonės su savo įsitikinimais, pažiūromis.
Kaip sakė vienas dramaturgas, gyvenimas yra teatras, iš kurio neišimti nuobodūs momentai. Tad čia mes turime tą patį gyvenimą, tik nuobodūs momentai išmesti. Kažkas paryškinta, sukoncentruotos mintys“, – kalbėjo H.Savickis.
Pačiam aktoriui taip pat teko kalbinti žmones ir gatvėje imti interviu. Žmonių kūrėjai klausinėjo tų dalykų, dėl kurių kyla diskusijos būtent Lietuvoje – LGBT, Stambulo konvencija. Iš karto buvo mintis paliesti ir vakcinų klausimus, tačiau diskusijos dėl jų kyla visame pasaulyje.
„O mes bandėme atrasti, kas aktualiau būtent Lietuvoje, kas supriešina visuomenę. Pjesė yra apie tai, kad bandome rasti dialogą, bandome kalbėtis, tikslas – išmokti iš naujo kalbėtis ir mažiau priešintis, mažiau poliarizuoti. Kaip paaiškėjo, net labai skirtingi žmonės gali susitarti, gali išklausyti“, – kalbėjo aktorius.
T.Erbrėderis: tiesiog gyva dramaturgija
Aktorius Tomas Erbrėderis svarsto, kad kalbant apie gyvenimą ir teatrą visos medžiagos, kas atsiranda teatre, ateina iš gyvenimo: „Mes atsinešame tuos dalykus. Ne kartą gyvenime žmogus pasako: aš negalvojau, kad man taip atsitiks, bet atsitiko. Gyvenimiškos situacijos kartais pranoksta tai, kas vyksta teatre. Mes dabar įsileidžiame į teatrą labai realų, dokumentinį gyvenimą. Bandome jį priimti.“
Pasak aktoriaus, nieko panašaus teatre jam dar neteko daryti.
„Žinai, kad tai tikra, autentiška, nesugalvota. Kad tokie žmonės vaikšto mūsų gatvėmis ir jie būtent taip kalba, taip mąsto, bendrauja, kad tai nėra vieno namie sėdinčio dramaturgo vaizduotės kūrinys. Tai mūsų gyvenimas, realios personalijos.
Kiekvienas turi savo poziciją, manierą, charakterį ir tai išmokti, suvokti ir pateisinti jau yra uždavinys ir iššūkis. Tiesiog gyva dramaturgija.
Pati medžiaga buvo nemaža. Jos nekeitė, tik sukarpė, sudėjo. Ar gili, ar sekli medžiaga? Pagrindinis dalykas joje yra poliarizavimas, kaip mes mokame iššauti savo nuomones ir nepriimti kito nuomonės – atrodo, kad mes per savo nuomonę negirdime kito. Gal čia esmė, nesusikalbėjimas. Babelio bokštas, kuriame nesusikalbama ir bandoma vienam kitą pasiekti mintimis, pozicijomis“, – kalbėjo T.Erbrėderis.
Dokumentinio spektaklio-diskusijos „Kauno asamblėja“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyks vasario 18, 19 ir 20 dienomis. Vasario 18 d. spektaklis rodomas su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą.
