Senos durys ir langai – stilingi
Kaune yra daugiau nei 6000 pastatų, kurie buvo sukurti nepriklausomybės laikotarpiu, ir tik nedidelė dalis jų yra saugoma ar įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tokie pastatai turi unikalių, gero dizaino ir stilingų mažosios architektūros elementų: langų, durų, kitų detalių.
Pasivaikščiojus po Kauną ir į jį pažvelgus kitomis akimis dar kol kas galima justi esant senajame Kaune, kur, pavyzdžiui, V.Putvinskio gatvėje į praeivius žvelgia tarpukario laikmečio stilingos, paprastai vienetinio dizaino ir originalios durys.
Tačiau jei visi unikalūs istoriniai langai bei kiti mažosios architektūros elementai masiškai bus keičiami į naujus ir šiuolaikinius, Kaunas praras dalį savo veido ir savo išskirtinumo.
Paveldosaugos specialistai sako, kad senosios durys sukurtos kaip modernios ir jos taip atrodo iki šiol – madingai, stilingai ir šiuolaikiškai.
Jei visi unikalūs istoriniai langai bei kiti mažosios architektūros elementai masiškai bus keičiami į naujus ir šiuolaikinius, Kaunas praras dalį savo veido ir savo išskirtinumo.
Specialistų teigimu, visi šie elementai – durys, langai, mažosios architektūros detalės buvo sukurti derinantis prie bendros pastato architektūros ir vienas kitą papildo – durų elementai atkartoja langų rėmus ir detales arba siejasi su fasado puošyba.
Tokie pastatai yra estetiškos ir stilingos architektūros pavyzdžiai, ypač vertinami specialistų, ir visiškai stilingai bei madingai galintys atrodyti ir šiandien, ne tik kauniečiams, bet ir užsienio svečiams, vertinantiems gerą architektūrą ir keliaujantiems jos pasižiūrėti svetur.
Todėl reikia, atrodytų, labai nedaug – tai pastebėti ir išmokti vertinti.
Be to, šiuolaikinės pigesnės durys niekada dizainu neprilygs senosioms – jos buvo kuriamos kartu su pastato architektūra, jos „kalbasi“ tarpusavyje su fasado detalėmis, o pakeitus jas naujomis pastato veidas taip pat praranda dalį architektūros ir žavesio.
Apie paveldą – kitomis formomis
Ką daryti, kad žmonės paveldą pamiltų, o ne bijotų paveldosaugininkų, kartais lyg vėzdu mojuojančių įspėjimais, draudimais ar net grasinančių baudomis?
Tokį uždavinį sau iškėlė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paveldo platformos kuratoriai.
Šių metų pabaigoje startuos speciali kultūros paveldo platforma, kurioje saugomi bei vertingi objektai įvairiomis kūrybos ir meno formomis bus pristatomi ir populiarinami visuomenei ir miesto svečiams. Kurti platformą bus skatinami ir patys miestiečiai.
Norintieji čia galės publikuoti nuotraukas iš įvairių senųjų Kauno objektų, taip pat perteikti kitas emocijas raštu arba vaizdu: publikuoti nuotraukas, kelti diskusijas ir problemas, susijusias su modernizmo paveldu mieste, perteikti kitas emocijas įvairiomis kūrybos formomis.
Platformos kūrėjai siekia, kad ji būtų įdomi net ir tam, kuris iki šiol į paveldosaugą žvelgė per septynių rankų pirštus.
Ne prievolė, o kūryba
Pakeistą plastikinį langą galima pakeisti kitu plastikiniu, o atsisakius senojo parketo, vietoje jo išklotą laminatą galima nesunkiai pakeisti plytelėmis.
Tačiau niekada toks būstas nebeturės savo autentikos, istorijos, dvasios. Būtent autentika, įvairios susijusios istorijos ir kūrybiškas to išnaudojimas yra vienas esminių paveldo ir pastatų vertę keliančių faktorių. Todėl toks būstas taps tarsi žmogus su persodinta širdimi. Sveikas, tačiau kitoks.
Toks pastatas niekada nebeturės ir tokios vertės, kuri kartu su langais, durimis, rankenomis, parketu bei šviesos jungikliais tiesiog sunaikinama.
Žilvinas Rinkšelis, paveldo platformos kuratorius, sako, kad prisilietimas prie paveldo, prie autentiškų detalių atkūrimo visų pirma ne prievolė, o kūryba. Dar – puiki nekilnojamojo turto savininkų investicija. Nes statybos elementai – kaip ir mada – sukasi ir grįžta ratu.
Toks būstas taps tarsi žmogus su persodinta širdimi. Sveikas, tačiau kitoks.
„Tarkim, du jauni verslininkai įsigijo seną butą Gedimino gatvėje. Įsigyti šį nekilnojamąjį turtą juos paskatino šio paveldo arba Kauno modernizmo architektūros įvertinimas tarptautiniu lygiu.
Jie suvokia senųjų pastatų vertę, todėl erdvę ketina išnaudoti kūrybiškai. Tokių gerų pavyzdžių galima rasti ir daugiau“, – sakė Ž.Rinkšelis.
Tačiau nemažai kauniečių, turintys ar įsigiję istorinius būstus, vis dar eina lengviausiu keliu: langus keičia plastikiniais, o senąsias duris – moderniomis. Naujakuriai nesuvokia ir, pavyzdžiui, senųjų puošnių durų rankenų vertės, estetikos ir grožio.
„Yra nuomonė, kad taip – pigiau, nei restauruoti unikalius langus. Bet viešoje erdvėje kartais vyksta diskusijos, iš kurių aiškėja, kad yra meistrų, kurie senuosius langus rekonstruotų maždaug už tokią pačią sumą, kiek kainuoja plastikiniai langai. Be to, juk mediniai langai yra ekologiški“, – kalbėjo Ž.Rinkšelis.
Darbų kokybė buvo gera
Pašnekovo teigimu, tarpukariu Kaunas buvo tapęs Lietuvos centru, ir čia dirbo tikri savo srities profesionalai: meistrai, architektai, dailidės.
Tiek langai, tiek kitos interjero detalės buvo geros kokybės, kai vertinta estetika, skonio pajautimas. Nemažai dalykų buvo gaminami rankiniu būdu, pasitelkiant įvairios krypties meistrus ir amatininkus.
„Galbūt net dabar teko girdėti, kad senos statybos namus žmonės ima vertinti labiau nei naujos. Priežastis – senieji namai kokybiškesni. O tai, kas statyta, gaminta tarpukariu, yra ypač geros kokybės“, – sako Ž.Rinkšelis.
Sentimentai, sako pašnekovas, gyvesni tuose namuose, kur keičiasi tos pačios giminės kartos arba yra glaudus asmeninis ryšis su erdve.
Teko girdėti istorijų, kai tėvas pasakoja savo sūnui apie čia gyvenusį senelį, kuris, kaip ir jie dabar, duris atidarinėjo liesdamas tą pačią autentišką rankeną, arba pastatė namą, kuriame jie dabar ir gyvena.
„Mes – ne prievaizdai, mūsų tikslas nėra bausti. Mes tiesiog norime supažindinti ir edukuoti žmones: kas yra svarbu, ko vertė ateityje tik augs. Senieji langai yra istorija, o Kauno mieste tokio paveldo sluoksnis yra labai tankus.
Senos statybos namus žmonės ima vertinti labiau nei naujos. Priežastis – senieji namai kokybiškesni. O tai, kas statyta, gaminta tarpukariu, yra ypač geros kokybės.
Todėl skatiname senuose namuose išlaikyti autentiką. Pagaliau – iš seno lango rėmų, jei tikrai norima jį keisti, galima pasigaminti indaują, ir taip langas įgauna naują gyvenimą. Kaune yra meistrų, kurie tuo užsiima“, – sakė paveldo platformos kuratorius.
Naujakuriai nesuvokia, kur apsigyveno
Savo ruožtu architektė Loreta Janušaitienė sako, jog vien geros žmonių valios ir visuomeninių iniciatyvų čia neužteks: tokių autentiškų pastatų ir jų detalių išsaugojimui turėtų dėmesio skirti ir valdžios atstovai. Dar vienas svarbus akcentas – visuomenės švietimas, kuris turėtų prasidėti dar mokykloje.
„Kalbant paprastai, tai žmogus turėtų būti suinteresuotas tą daryti. Jis ieško ekonomiško varianto, pagal lėšas, bet ir funkcionalaus. Senuosius langus bandant restauruoti kartais būna per brangu.
Kai kurie žmonės suvokia kultūrinę vertę. Tačiau jei tik žmogus suprastų, kad tai yra ne tik nepaprastai gražu, bet ir įdomu.
Tokiuose būstuose apsigyvenę naujakuriai kartais nesuvokia, kur apsigyveno“, – kalbėjo architektė.
Pasak jos, Kaune yra vietų, namų, kur neberasime senųjų gyventojų – būstai yra parduoti.
„Norint, kad tai keistųsi, mums reikia atitrūkti nuo sovietmečio periodo, kuris sužalojo viską. Mokyklose visai nebuvo apie tai kalbama. Tarkim, švedai šių dalykų moko vaikus nuo darželio – per pasakas, kas yra kultūringa, gražu. Apie tai kalbama ir šeimose. Turi būti sukurta sistema, o to nepadarysime per vieną dieną“, – sakė L.Janušaitienė.
Architektė pasakoja, kad požiūrio į paveldą galima mokytis iš kitų šalių. Tarkim, Estijos, kur valstybiniu lygmeniu investuojama į mažosios architektūros išsaugojimą ir finansuojama langų ir durų rekonstrukcija.
Tiesa, gerų ir pozityvių poslinkių jau yra – savivaldybė finansuoja pusę paveldinių pastatų fasadų tvarkybos, taip pat galima teikti paraiškas pastatų apšvietimui, kas dar labiau pabrėžia ir išryškina pastatų žavesį, jų vertingąsias detales.
Pastatas patiria kultūrinį šoką
Pasak pašnekovės, jei senųjų pastatų langai ir durys yra keičiami dabartiniais ir pigesniais, pastatas patiria kultūrinį šoką ir jau niekada nebebus toks, koks buvo.
Tarpukario architektūra yra labai vertinga, ir pažiūrėkim į geruosius pavyzdžius, kaip puikiai atrodo restauruoti pastatai.
„Šiuo atveju mums reikia iniciatyvos ir iš miesto, ir iš departamento pusės. Tai – mano asmeninė nuomonė.
Tarpukario architektūra yra labai vertinga, ir pažiūrėkim į geruosius pavyzdžius, kaip puikiai atrodo restauruoti pastatai.
Jei būtų valstybės politika, sklaida, skatinimas, gal net apdovanojimais – žmonės užsikrėstų tuo virusu“, – sakė architektė.
