Skirtingų menininkų parodoje – ir sudėtinga vieno paveikslo kelionė, ir karo kvapas

Kauno meno galerijoje „Meno parkas“ susitiko trise. „Nemuno“ žurnalas, jo autoriai ir jų kūriniai. Vos savaitę laiko veiksiančioje parodoje galima išvysti išskirtinius darbus, kuriems bendra tai, kad visų jų autoriai – buvę kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ herojai. Beje, vieno iš svarbių darbų čia galėjo nebūti, o parodos organizatoriai buvo beveik nuleidę rankas.
Žurnalo „Nemunas“ paroda „12 + 1“
Žurnalo „Nemunas“ paroda „12 + 1“ / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

„Ši paroda – tarsi ataskaita, ką mes nuveikėme per 2018 metus. Kaunas turi tokį principą: eiti tarsi skustuvo ašmenimis, kalbėti apie profesionalus, juos rodyti, bet nepainioti žmonėms galvos įvairiomis sudėtingomis konstrukcijomis, akademizmais, kita sunkiai suvokiama kalba, o kalbėti visiems, įkultūrinti visuomenę bei ją pritraukti prie meno, įvairių kultūros reiškinių.

Kodėl paroda? Sudėtinga parodyti eilėraščius ar prozą, o vizualųjį meną galima pristatyti. Nuostabi idėja – ne tik puslapiuose pristatyti meno kūrinių reprodukcijas, bet gyvai prisiliesti prie autorių darbų ir juos sutikti.

Menas niekada negyvena be drąsos, pagrindinis meno bruožas yra laisvė ir drąsa. Nenorime užsisklęsti ramioje tėkmėje, nesikeisti, neprovokuoti“, – sakė Erika Drungytė, žurnalo vyriausioji redaktorė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Erika Drungytė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Erika Drungytė

Gausiai į parodą susirinkę svečiai turėjo progą ne tik pamatyti darbus, tačiau pabendrauti ir su kai kuriais atvykusiais menininkais – darbų autoriais, kitais žurnalo herojais.

Teko rūpintis paveikslų atvežimu

Galerijoje „Meno parkas“ parodoje „12 + 1“ pristatomi Kristinos Ališauskaitės, Roberto Antinio, Svetlanos Baturos, Stasio Eidrigevičiaus, Monikos Furmanos, Juliosa Goyd, Kęstučio Grigaliūno, Alex Kanevsky, Arūno Kavaliausko, Miglės Kosinskaitės, Tomo Kos, Lino Lago, Eimučio Markūno, Artūro Morozovo, Justinos Norkutės-Širin, Aurio Radzevičiaus, Šarūno Saukos, Karolio Strautnieko, Antano Sutkaus, Austės Stiklerytės, Laisvydės Šalčiūtės, Remigijaus Treigio, Rimaldo Vikšraičio, Andriaus Zakarausko darbai.

Vienas iš išskirtinių menininkų – tapytojas Alexas Kanevsky. Jo darbai Lietuvoje dar nė karto nebuvo eksponuojami.

Su šiuo metu JAV, o paauglystėje Lietuvoje gyvenusiu dailininku susisiekusi žurnalo „Nemunas“ meno redaktorė Eglė Petreikienė sužinojo, kad Lietuvoje yra vienas kolekcionierius, neseniai įsigijęs jo paveikslą.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Alex Kanevsky paveikslas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Alex Kanevsky paveikslas

„Susisiekiau ir paklausiau, ar Alekso darbų negali būti Lietuvoje. Paaiškėjo, kad vienas yra. Tada susisiekiau su kolekcionieriumi, ar jis sutiktų paveikslą eksponuoti parodoje“, – pasakojo E.Petreikienė.

Savo ruožu paveikslo savininkas paprašė saugumo garantijų – kad meno kūrinys ne tik saugiai bus eksponuojamas, tačiau ir atvežamas.

„Keliai slidūs, darbas – brangus. Tačiau paaiškėjo, kad meno kūrinio atvežimą galima apdrausti tik tada, kai jis gabenamas specialiu automobiliu, kuriame palaikoma tam tikra temperatūra, kad paveikslas nesudrėktų“, – pasakojo pašnekovė.

Tokį transportą turi tik viena ar dvi Lietuvos kultūros įstaigos. E.Petreikienė sako nuleidusi rankas. Apie tai ji papasakojo ir pačiam dailininkui, o šis nusistebėjo, mat JAV tokia draudimo paslauga kainuoja vos kelis dolerius.

E.Petreikienė dar kartą paskambino kolekcionieriui, tik šį kartą norėdama pranešti, jog paveikslo neims – nėra galimybių užtikrinti, kad meno kūrinys būtų saugiai atvežtas.

„Ir tada jis pasiūlė paveikslą atvežti pats. Nes, sako, ir Aleksas labai nori (kad paveikslas būtų parodoje). Kūrinio saugumą parodos metu užtikrina „Meno parkas“. Esame labai dėkingi galerijai už pagalbą, be jų šios parodos nebūtume surengę“, – sakė E.Petreikienė.

Tarp kūrinių – ir karo kvapas

Dailininkas Robertas Antinis, atėjęs į parodą, kurioje pristatomas jo neseniai iš ekspozicijos Niujorke atvežtas kūrinys „Trintukas“, sako nežinojęs, kas čia bus: „Tik dabar pažiūrėjau, kaip atrodo. Visiškai fainai“.

Pati paroda ir į ją susirinkę žmonės menininkui paliko šviesų įspūdį: „Visų pirma, jungtis yra pats geriausias dalykas. Pamačiau jaunų žmonių, ir visi buvo su šypsenom.“

Savo darbą karo tema pristatė žinomas fotografas Artūras Morozovas. Nors menininkas fotografuoja skirtingomis temomis, tačiau savo fotografiją iš karo Ukrainoje jis parodai atrinko todėl, jog šia tema „Nemune“ ir buvo kalbinamas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Žurnalo „Nemunas“ paroda „12 + 1“
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Žurnalo „Nemunas“ paroda „12 + 1“

„Kad mano darbas įsimaišo šioje mozaikoje, tarp įvairių žymių autorių, tarp mano kolegų fotografų, tai, man regis, parodo „Nemuno“ vientisumą, įvairumą, kiek daug yra įdomių autorių yra ir kaip mes visi įdomiai skambam.

Ši nuotrauka man buvo viena iš įdomesnių karo istorijų. Krislas, etiudas karo, kurio niekada nežinom.

Tai praeinančio žmogaus (nuotrauka), o tas žmogus neša labai įdomią istoriją. Tai rusų karys, kuris nutarė kovoti Ukrainos pusėje, nes tiki, kad toje pusėje yra tiesa. Tuo metu, kai nutarė palikti savo šeimą Rusijoje ir kovoti Ukrainoje, jo brolis nutarė kovoti priešo pusėje“, – apie darbą, kurį atrinko parodai, sakė A.Morozovas.

Kviečia į kitus renginius

Parodos rengėjai kviečia ir į kitus „Meno parke“ vysiančius renginius.

Vasario 1-osios vakarą čia skambės „Poezijos džiazas“ su Robertu Antiniu, Erika Drungyte, Raimundu Eimontu, Kęstučiu Navaku, Auriumi Radzevičiumi, Gintaru Patacku, Edvinu Valikoniu, o vasario 2 dieną „Nemuno“ autorius, kino prodiuseris Stasys Baltakis pristatys filmą „Izaokas“.

Vasario 3-iąją – Sauliaus Keturakio paskaita, o parodos uždarymas – vasario 5-osios vakarą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis