2022 m., laisvam šalies miestui didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – šiame sąraše itin svarbi.
„Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – deklaruoja organizatoriai.
Gegužės 14 d. atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli R.Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU) teigia, kad paroda, nors skirta pažymėti R.Kalantos žūties 50-ąsias metines, kartu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai, visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.
Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras
„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems – neatskiriama dalis nuo esybės, o kitiems, ypač gimusiems po 1990 m., sunkiai įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7–9 deš. galėjo taip būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai priešinamasi sistemai, vystėsi sovietinių hipių judėjimas. Paskui, vietoj laisvės, meilės ir rokenrolo, sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.
Varžymai ir prievarta, kaip šiandien, taip ir tuomet, neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų Kaune 7–8 deš. buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į sistemai nepaklusniųjų grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaiką ir po R.Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.
R.Žukienei pavyko surinkti įspūdingą parodos komandą – R.Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai, kartu su R.Žukiene, parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos sritį – kompozitorė Zita Bružaitė (Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).
„Mano komanda – fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas gana seniai man žinomas kaip savo srities žinovas ir gerbėjas. Nėra nė vieno, ką tik įšokusio į kultūros lauką – komandos nariai nemažai tyrinėja, pusė – mokslų daktarai“, – suburtu kolektyvu didžiuojasi R.Žukienė. Anot menotyrininkės, savo idėja užkrėsti kolegas sunku nebuvo.
Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai
„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių, be abejo ir muzika, mada. R.Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972 m.
„Įspūdingiausia buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972 m., ką nors prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo ir dar ne viskas papasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 m. gegužės 18 d., kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pavogtų lentą gitarai, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, galinčių sudominti šalies muziejus.
„Iš pradžių buvo net drovu prašyti to meto madingų drabužių. Vis tik 40–50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra. Gavau iš vienos dailininkės, kuri pati pagamino audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti – iš naujo numegzti paauglystėje turėtą krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų surado. Jau turiu tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R.Žukienė.
Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau dabartinei visuomenei mažai žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte, ir kitose vietose, vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet, vis dėlto, yra dar daug neišryškintų bendrumų.
„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje – aktualus bei reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejų darbuotojų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“ kuratorė.
Parodos vieta: Kauno centrinis paštas.
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31 d.
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
