„Jūs nematėte, kas čia buvo seniau“, – kalbėjo dviejų daugiabučių gyventojai, susibūrę į stiprią kaimynišką bendruomenę. Tiesa, pokyčiai neprasidėjo mostelėjus lazdele.
Pradžia – renovacijos projektas
Kaimynus bendrai idėjai subūrė šio namo gyventojas Deividas Šatikas. Viskas prasidėjo nuo renovacijos, o baigėsi bendru meniniu projektu. Jau pavasarį kauniečių kiemas taps išskirtiniu kiemu Kaune.
„2014 metais mes su šeima čia apsigyvenome. Jau buvo pradėtas renovacijos projektas. Gyventojai buvo pasirašę, formalumai sutvarkyti tik buvo skolų pas kai ką, tad vis tempėsi.
Tada aš pradėjau domėtis projektu, nes vis tik mokėsime už tai pinigus. Kai pamačiau, kas padaryta, nuo to ir prasidėjo. Nebuvo atsakingai atlikta, nebuvo atsižvelgta į gyventojų poreikius, gal net bandant apgauti“, – apie namo renovaciją sakė D.Šatikas.
Be to, šeima buvo sutarusi, kad keisis vaiko priežiūros atostogomis. Todėl, sako Deividas, gimus sūnui ir būdamas tėvystės atostogose jis devynis mėnesius turėjo laiko užsiimti namo renovacijos reikalais.
„Bet net pagalvoti negalėjau, kad čia viskas taip išaugs, kad mes visi gyventojai sueisim, kasim amfiteatrą, darysim takelius. Tai mažų mažiausiai neįtikėtina“, – sakė D.Šatikas.
Pirmos mintys apie kiemo pokyčius – pernai
Tiesa, kaip sako šio daugiabučio moterys, kiemų gyventojus dar stipriau sulipdė ir pernai vykusi kaimynų šventė.
„Yra Tarptautinė kaimynų diena. Ir Deividas suorganizavo, kad abiejų namų kaimynai susirinktų. Daug žmonių atėjo. Tada ir apie kiemą pradėjome mąstyti, kad reikia kažkokių pakeitimų pačiame kieme. Jis yra unikalus, uždaras, neįprastas. Patys norėjome pokyčių“, – kalbėjo čia gyvenančios moterys.
Gyventojai sako, kad namo renovacija yra tik dalis permainų. Tačiau taip pat svarbu, jog jauki būtų ir daugiabučio aplinka, kuri taip pat sukuria pridėtinę vertę.
Pagaliau – tai svarbu jaunoms šeimoms, kurios galėtų saugiai į kiemą išleisti savo vaikus. Tuo tarpu paties kiemo, jungiančio du namus, aplinka buvo jau senokai netvarkyta – čia vešėjo seni krūmai, gyvatvorės, paskutinius tarnavimo metus skaičiavo suoliukai, pasenusi buvo ir erdvė žaisti vaikams.
Idėją pamatė feisbuke
Kaip pasakojo D.Šatikas, vienoje Kauno grupėje feisbuke jis pamatė kvietimą dalyvauti „Kaunas 2022“ skelbiamame „Fluxus kiemo“ konkurse.
Atvirą kvietimą aktyvioms Kauno miesto ir Kauno rajono kiemų bendruomenėms paskelbusi „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Visi kaip vienas“ kvietė į savo kiemus pažvelgti kūrybiškai.
Programos esmė – iš paraiškas užpildžiusių ir konkurse dalyvaujančių Kauno miesto ir rajono kiemų išrinkti nugalėtojus, kurie kartu su menininkais imtųsi pokyčių savo kieme.
„Ir mes tapome vieni iš nugalėtojų“, – teigė T.Masiulio gatvės 12 ir 14 namų gyventojai.
Prie kiemo kūrimo prisijungė menininkės
Gavę dalinį finansavimą, skirtą kiemo pokyčiams, gyventojai kartu „gavo“ ir dvi menininkes, kurios padeda įgyvendinti projektą. Jaunųjų menininkų dalyvavimas „Fluxus kiemo“ programoje taip pat viena iš svarbių jungčių.
Menininkų tikslas – ne tik suburti vietos bendruomenes bendrai kūrybai, bet ir dalyvauti meniniuose–bendruomeniniuose procesuose bei sukurti baigiamąjį produktą.
Kartu su T.Masiulio gatvės 12 ir 14 namų bendruomene darbo ėmėsi kraštovaizdžio architektė Erika Jurevičiūtė ir architektė Ingrida Povilaitienė.
Dviejų daugiabučių kiemo centre bus įrengta vaikų zona, pakraštyje – performuoto reljefo amfiteatras, o kiemą apjuos upės vingį primenanti mėlynų gėlių „banga“.
Tačiau prieš numatomus pokyčius reikėjo kiemo erdvę atverti. Pasak D.Šatiko, daug darbų kiemo gyventojai atlieka patys. Pavyzdžiui, patys išsiklojo takus, kasė amfiteatrą, valė aplinką.
Kauniečiai sako, jog savomis rankomis kiemą tvarkė ir dėl to, kad tai – jų gyvenamoji aplinka, ir niekas už juos pačius nepadarys geriau.
Prie kauniečių iniciatyvos prisidėjo ir kelios įmonės, mat reikėjo ne tik rankų, tačiau ir technikos. „Elremta Mastermann“ yra didysis mūsų nuomos partneris. Įmonė už savikainą ir be limito visais spalio savaitgaliais išnuomojo techniką – mini ekskavatorių, krautuvą, vibro plokštę, dar viena įmonė – „Albert Berner“ – mums atvežė darbinių pirštinių“, – sakė D.Šatikas.
Įdomu ir tai, kad iniciatyviems namų gyventojams bendrai idėjai pavyko sujungti bemaž visus abiejų namų kaimynus – tiek jaunas šeimas, tiek čia gyvenančius senbuvius.
Kiemus keičia keturios bendruomenės
Pasak „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorės Gretos Klimavičiūtės-Minkštimienės, iš viso „Fuxus kiemas“ išrinkti keturi nugalėtojai. Be T.Masiulio gatvės 12 ir 14 namų bendruomenės, savo kiemus kartu su menininkais keičia Baltų pr. 147, Politechnikos g. ir Rokų g. kiemai. Du iš jų – miesto, du – Kauno rajono seniūnijų.
„Šiuo projektu bandome burti vietos bendruomenes, parodyti žmonėms, kad ne tik centre gali vykti įdomios kultūrinės veiklos. Iš pirmo žvilgsnio nekultūrinėse erdvėse, Kauno miesto mikrorajonuose kultūrą kartu su menininkais kuria vietos bendruomenės“, – sakė G.Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Kalbėdama apie T.Masiulio gatvės 12 ir 14 namų kiemą pašnekovė akcentavo itin glaudų bendruomeniškumą, vietos žmonių susibūrimą ir įsitraukimą.
„Ir žmonės mato naudą. Projektas yra su meniniu prieskoniu, kartu su vietos bendruomene dirba dvi puikios menininkės. Jos įsiklausė į gyventojų nuomonę, buvo keli susitikimai, kuriuose aptarta idėja. Taip pat yra aktyvus gyventojas Deividas, kuris viską kuruoja, juo gyventojai pasitiki. Viskas tiesiog gerai derėjo, ir todėl atsirado unikalus projektas, didelis žmonių įsitraukimas.
Keturis savaitgalius iš eilės jie ėjo, kasė, tvarkė, grėbė. Nedažnai pasitaiko tokių ir taip įsitraukiančių žmonių“, – teigė G.Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Kauno miesto ir rajono kiemai išjudėti iš kasdienybės taško bus kviečiami ir kitais metais, mat konkursas „Fluxus kiemas“ tęsis.
Pasak G.Klimavičiūtės-Minkštimienės, projektas neša ir kitą žinią: norisi, kad bendruomeniškumo idėjomis užsikrėstų kuo daugiau Kauno miesto bei rajono kiemų, o gyventojai į juos žvelgtų ne tik kaip į vietą, pro kurią praeina skubėdami į darbus, tačiau kaip į socialinę erdvę.
