Naujai suburta kūrybinė komanda žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, formavusius bei formuojančius šiandieninio Kauno identitetą.
Ir apie tai, kas dar neįvyko
„Kalbantiems apie (post)industrinį miestą, praverčia skliausteliai, nes aptariamas reiškinys dar nėra baigtinis. Kitaip tariant, – „post“ dar neįvyko.
Mieste tebėra apstu senosios pramonės klestėjimo ženklų, industrijos nykimas tebesitęsia, vis dar gyva atmintis tų, kuriuos asmeniškai paveikė ar veikia šie pokyčiai.
Žurnalo turinys nesufleruoja atsakymų apie postindustrinę realybę. Veikiau tai tėra bandymas ieškoti atskaitos taškų refleksijai pasirinkus Kauno atvejį, jame vykstančius procesus, apjungiančius miesto praeitį, dabartį ir perspektyvas“, – sako kūrėjai.
Kūrėjai sako, kad tai – gera galimybė įdėmiu žvilgsniu apsidairyti po miestą, kuriame esame.
Kaunas šiuo metu išgyvena įdomų laikotarpį, jis tarsi pakibęs virsme.
"Kaunas šiuo metu išgyvena įdomų laikotarpį, jis tarsi pakibęs virsme – tarp daugybės pėdsakų iš industrinės XX amžiaus Kauno praeities ir po truputį aiškėjančios ateities kontūrų.
Pastarieji palieka daug vietos fantazijai ir galimybių spėlioti, kaip atrodys Kaunas, į ką jis virsta, kuo tampa", – 15min sakė projekto mentorė, menininkė ir tekstų autorė Julija Račiūnaitė.
Miestas netampa skulptūra
Pasak projekto vadovės Viktorijos Mašanauskaitės, pasirinktoji tema – (post)industrinis miestas – labai erdvi ir plati, o žurnalo turinyje nemažai netikėtumų.
"Kūrybinę komandą sudaro skirtingi žmonės, matantys temą skirtingai. Nemažoje dalyje projektų daug dėmesio buvo skirta industrijos, kaip didžiulio reiškinio santykiui su individualia vieno žmogaus patirtimi. Per skirtingus kampus autoriai į tai pažiūrėjo itin jautriai.“ , – pasakojo V. Mašanauskaitė.
Prie žurnalo kūrybinės komandos prisijungusi neseniai iš užsienio grįžusi kaunietė Aistė Ambrazevičiūtė pasakojo miestą pamačiusi kitomis akimis.
"Prisiminiau istoriko Pauliaus Tautvydo Laurinaičio ekskursiją, organizuotą kūrybinių dirbtuvių pradžioje. Ji nustebino ir vietinius autorius, visą gyvenimą leidusius Kaune.
Mieste yra daugybė objektų, kuriuos praeidamas jų tarsi nematai, nes vietiniam gyventojui jie yra tapę kasdieniais, priprastais architektūriniais elementais. Bet jei kas nors atkreipia tavo dėmesį į juos, papasakodamas šių objektų istoriją, paskirtį, įtaką miesto vystymuisi, jų permatomumas iškart dingsta.
Miestas nebetampa skulptūra, jis kalba, jis pasakoja.
Miestas nebetampa skulptūra, jis kalba, jis pasakoja. Šiuo atžvilgiu Kaunas yra labai įdomus miestas", – sakė A.Ambrazevičiūtė.
"Čia – kaip kolekcionieriui, kuris pradėjęs ką nors kaupti, tarsi praregi ir visur pradeda matyti objektus ir dėsningumus, ryšius tarp jų.
Industrinio Kauno paveldo prasme po šių kūrybinių dirbtuvių atėjo visiškas praregėjimas", – sakė projekto mentorė menininkė Julija Račiūnaitė.
Aplankė senuosius fabrikus
Viena iš žurnalo autorių apvažiavo įvairius apleistus Kauno fabrikus ir prisirankiojo iš jų gėlių bei įvairiausių augalų ir paruošė sėklų rinkinius, būdingus toms vietovėms. Šiame projekte komentuojama galima apleistų fabrikų ateitis – tapimas parkais, rekreacinėmis zonomis.
„Kartu su pavyzdžiais iš viso pasaulio, kur miestai industrinius plotus prisijaukino, paversdami juos parkais ir palikdami tam tikrus industrinius motyvus, fragmentus“, – sakė V.Mašanauskaitė.
Žurnale skaitytojai taip pat ras ir kvapų žemėlapį, mat nuo senųjų fabrikų sklisdavo skirtingi kvapai.
Leidinyje yra ir skaičių – kūrėjai atrado, kiek produkcijos buvo pagaminama fabrikuose, o skaičius vadina įspūdingais.
Dar vienas akcentas – kokia XX amžiaus darbininkijos kasdienybė, kaip jie švęsdavo šventes, kaip vykdavo veteranų pagerbimo šventės, galiausiai – kokie buvo jų kolektyviai sodai?
„Esame dėkingi plytai“
J.Račiūnaitė kūrybinėje žurnalo komandoje buvo visus tris metus. Pirmus metus, kai žurnalas nagrinėjo vidinius Kauno kiemus, J. Račiūnaitė skaičiavo laiptus ir lipo jais, antrame – vandens temos žurnale – ji lipo į miesto fontanus, o šiemet laipiojo plytų fabrikų plytomis.
"Pagalvojau, kad plytos yra labai įdomi tema. Juk iš kelių plytinių produkcijos pastatytas bemaž visas Kaunas. Miestietis plytai – kaip objektui – turėtų jausti gilią padėką ir pagarbą.
Taigi nusprendžiau sužinoti, kiek Kaune yra plytinių, kas tiekė plytas miesto statyboms. Kaip ir visuomet, mano tekstuose yra svarbus lipimo motyvas. Taigi, teko lipti plytomis", – pasakojo J.Račiūnaitė.
Juk iš kelių plytinių produkcijos pastatytas bemaž visas Kaunas.
Menininkai į žurnalo puslapius įtraukė ir projektą apie logistikos centrus – didelius negyvenamus industrinius plotus. 180 puslapių iliustruotame žurnale pristatoma kelios dešimtys temų – patyriminės, istorinės, apžvalginės. Pats leidinys gausus iliustracijomis, fotografiniais ciklais.
Žurnalas susijungia į vientisą pasakojimą, o baigiasi geltonaisiais puslapiais, kuriuose – 1990 metų Kauno gyvenimas.
Svarbus ir kūrimo procesas
Pasak J.Račiūnaitės, žurnalo idėja orientuota ne tik į turinį, bet ir į patį kūrimo principą.
"Jis labai demokratiškas, autoriams suteikiama kiek įmanoma daugiau kūrybinės, eksperimentinės laisvės. Be to kiekvienais metais žurnalo kūrimui suburiama vis nauja autorių komanda", – sakė J.Račiūnaitė.
Kūrybines žurnalo dirbtuves šiemet vedė mentoriai J.Račiūnaitė, fotomenininkas Donatas Stankevičius, grafikos dizainerė Inga Navickaite, miesto istorikas Paulius Tautvydas Laurinaitis.
Šių metų numerio komandą sudaro tiek profesionalai, tiek perspektyvūs pradedantieji rašytojai, menininkai, tyrėjai, kurie prie komandos prisijungė paskelbus atvirąjį kvietimą.
Dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse daug patirties įgauna ir patys autoriai, ypač – jaunieji, dirbdami su savo srities profesionalais.
Kūrybinė komanda/autoriai: Julija Račiūnaitė, Eglė Simonavičiūtė, Tautvydas Urbelis, Marija Stanulytė, Dalia Bieliūnaitė, Auksė Petrulienė, Donatas Stankevičius, Daiva Juonytė, Aistė Ambrazevičiūtė, Matas Šiupšinskas, Justas Gudeika, Anta Marija Antanavičiūtė, Marius Uldukis, Inga Navickaitė, Kęstutis Lingys, Daina Dieva, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Andrius Ropolas, Gediminas Kasparavičius, Berta Tilmantaitė, Simona Seibutienė, Gintarė Stašaitytė, Kotryna Lingienė, Andrėja Taranda, Neringa Butnoriūtė, Noah Brehmer, Vykintas Sniečkus, Ieva Juozėnaitė, Gintaras Česonis, Gintare Krasuckaitė, Viktorija Mašanauskaitė.
Žurnalas išleistas lietuvių ir anglų kalbomis. Leidėjas: Kauno fotografijos galerija. Projektą finansuoja: Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“ ir ES programos „Kūrybiška Europa“ projektas Parallel – European Photo Based Platform. Projekto draugai: Kauno menininkų namai ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“.
Žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas vyks Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) gruodžio 19 d. 17:30 val.
