Visi išvardinti filmai favoritais imti laikyti dar gerokai iki pačių „Oskarų“. O štai šiemet jokio aiškaus lyderio kol kas neturime. Tiesą pasakius, jo trūksta taip smarkiai, jog daugelis į pirmą vietą rašo naujausią Steveno Spielbergo darbą, kuris kol kas ne tik neturėjo premjeros – jis dar neturi net anonso. Kas dalyvauja lenktynėse šiandien ir kokie filmai galiausiai taps pagrindiniais konkurentais?
The Post
S.Spielbergas bus tarp nominantų, nes jis S.Spielbergas. Ar naujausias jo filmas bus kokybiškas popsas kaip praėjusiame amžiuje, ar juokingai dramatiškas popsas kaip pastaraisiais metais – niekas nežino. Bet jame vaidina Meryl Streep ir Tomas Hanksas, tad nominacijos liesis laisvai.
„The Post“ pasakos apie „The Washington Post“ leidėją Kay Graham (akt. M.Streep) ir redaktorių Beną Bradlee (akt. T.Hanksas), kovojančius prieš keturias JAV prezidentų kadencijas trukusį valstybės melą. Skamba net labai „oskariškai“, bet pagrindinė statulėlė S.Spielbergą, spėčiau, aplenks – siužetas skamba pernelyg panašiai į „Spotlight“, ir labai gali būti, jog dalį balsų filmas praras vien dėl to.
Diunkerkas / Dunkirk
„Oskarai“ Christopherį Nolaną aplenkė per daug kartų, kad tai vėl pasikartotų. Niekad kaip geriausias režisierius nenominuotas Ch.Nolanas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl geriausio filmo kategorijoje turime daugiau nei 5 kandidatus – kai 2008-aisiais į penketą „netilpo“ „Tamsos riteris“ (The Dark Knight), internetas sprogo nuo skundų ir reikėjo kažką keisti.
Apie britų karių evakuaciją iš Diunkero Antrojo pasaulinio karto metais pasakojantis filmas, kaip ir viskas, ką padaro Ch.Nolanas, turi milijoną gerbėjų, ir jei balsuotų jie – jis laimėtų viską (IMDB „Diunkerkas“ yra 84-as visų laikų sąraše. Vienintelis kitas 2017-ųjų filmas tarp TOP 250 yra... „Loganas. Ernis“ (Logan), 178-oje vietoje). Bet komercinis vasaros kinas laimi retai – iki balsavimo jų sprogimai pasimiršta.
Vandens forma / The Shape of Water
Guillermo del Toro prie „Oskarų“ favoritų nesižiūri. Bet nesižiūri ir prie Venecijos kino festivalio laimėtojų, o šiemet tame sąraše jis jau atsidūrė. Jeigu meksikiečio pasaka pasirodys pakankamai suprantama ir jausminga Holivudo šešiasdešimtmečiams balsuotojams, kodėl jai nelaimėjus? Kadaise „Žiedų valdovas“ apdovanojimus juk šluote šlavė.
Septintojo dešimtmečio pradžioje vykstanti istorija pasakoja apie nebylę Elisą (akt. Sally Hawkins) ir jos darbą vyriausybės pastate. Vieną dieną jos kolegė pastebi kažką įtartino, tas kažkas pasirodo besanti povandeninė pabaisa, ir prasideda delToriška meilės istorija. „Vandens forma“ skamba kaip filmas, kuris laisviausiai gali negauti jokios nominacijos niekur. Bet jei pasakos, romantikos ir siaubo elementai dera, ar tikrai tai neskamba kaip idealus variantas laimėti prieš nusibodusias žurnalistines ir karo istorijas?
Tamsiausia valanda / Darkerst Hour
Gary Oldmanas neturi „Oskaro“. Visi myli G.Oldmaną. Tada G.Oldmanas suvaidina Winstoną Churchillį ir, kadangi jį visi myli, nominacija jau beveik ranka pasiekiama. Iš pirmų recenzijų panašu, kad suvaidino ne šiaip sau, bet taip, kad statulėlei jau praktiškai gali ieškoti lentynos.
Žinoma, aktoriaus sėkmė dar nebūtinai lygu filmo sėkmei (juo labiau, jog pati juosta, priešingai, stulbinamais įvertinimais kol kas pasigirti negali). Bet „Oskarai“ visada myli istorines dramas, ir jei „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game) neseniai buvo tarp favoritų, tai tikriausiai vietos atsiras ir Joe Wrighto filmui apie vieną charizmatiškiausių praėjusio amžiaus veikėjų.
Floridos projektas / The Florida Project
Labai gali būti, kad apie Seano Bakerio „Floridos projektą“ dar negirdėjote nieko. Willemas Dafoe yra vienintelis garsus vardas jame, tad nebūtų nieko keisto. Bet tarp kritikų ši juosta sukasi kuo puikiausiai, visi šlovina šešiametės Brooklyn Prince vaidmenį ir tamsų, tačiau juokingą filmo toną. O svarbiausia, „Floridos projektas“ apibūdinamas kaip „gražus“ kūrinys – pats tas „Oskarams“.
Dėl jo patekimo tarp nominantų galima lažintis – jau vien pagrindinė aktorė leis užkurti tokią viešųjų ryšių akciją, kad 5 procentams balsų to užteks (tiek Akademijos narių turi įvardinti filmą tarp nominantų, kad jis ten papultų). „Floridos projektas“ net estetiškai primena praėjusių metų indie laimėtoją „Mėnesiena“, tik ar tai privalumas, ar trūkumas, kol kas nesuprasi.
Kol kas pavadinimo neturintis Paulo Thomo Andersono projektas
Galimai geriausias kada nors kine vaidinęs vyras aktorius Danielis Day-Lewisas šiuo filmu baigia karjerą. Tris savo „Oskarus“ jis jau turi, bet neatmeskime ir ketvirtojo galimybės. Nors turbūt labiau tikėtinas pripažinimas pačiam filmui – PTA daugelio jau laikomas geriausiu šiandien dirbančiu režisieriumi (ginčytis galima, bet kad TOP 5 – faktas), o šešios nominacijos iki šiol „Oskaro“ jam neatnešė.
Apie filmą žinoma nekažin kiek (kai nėra net pavadinimo, daug siužeto detalių laukti gal nereikėtų), bet jis pasakos apie šeštojo dešimtmečio Londone gyvenantį dizainerį ir JAV kino teatrus pasieks dieną po Kalėdų, todėl į „Oskarų“ traukinį suspės.
Trys skelbimų lentos už Ebingo, Misūrio / Three Billboards Outside Ebbing, Missouri
Kai vietiniai pareigūnai per lėtai sprendžia Mildred (akt. Frances McDormand) dukros žmogžudystę, ši nusprendžia engti juos tol, kol šie pradės geriau dirbti. Filmas režisuotas ir parašytas Martino McDonagho („Reikalai Briugėje“ (In Bruges), todėl atspėti nesunku – bus tamsu, kruvina ir ne itin realistiška, bet užtai juokinga ir panašiausia į brolių Coenų kiną, kurtą prieš 20 metų.
Tiesą pasakius, kodėl „Trims skelbimams“ nelaimėjus? Policijos abejingumas – gana jautri tema JAV, industrijos žmonės garbina F.McDormand, o jei likę nominantai bus biografinės dramos, gal Akademija nuspręs atiduoti „Oskarą“ vieninteliam filmui, kuris juos išjudino?
Vadink mane savo vardu / Call Me by Your Name
1983-ųjų vasara. Italijoje susitinka ir šiltus jausmus vienas kitam jausti pradeda profesoriaus sūnus (akt. Timothée Chalametas) ir to paties profesoriaus studentas (akt. Arnie Hammeris). Dvi valandos romantikos ir itališkų kelionių.
Sundance ir Berlyno festivalių žiūrovai filmą aukštino dar praėjusią žiemą, ir geri žodžiai nenutilo iki šiol – „Vadink mane savo vardu“ yra turbūt kiekviename prognozių sąraše. Nominacijos tiek filmui, tiek aktoriams, tiek režisieriui Luca Guadagnino atrodo neišvengiamos, bet nepaisant „Oskarų“ noro atrodyti progresyviai, homoseksualus coming of age filmas veikiausiai nelaimės antrus metus iš eilės.
Mudbound
Istorija pasakoja apie du iš Antrojo pasaulinio karo grįžusius vyrus ir jų bandymą pritapti Misisipės pasaulyje. Susiduriama su rasizmu ir vietinių priešiškumu.
„Mudbound“ atrodo kaip tobulas pasirinkimas bandant išvengti dar vieno #OscarsSoWhite – tai ne tik juodaodžio istorija, bet dar ir režisuota juodaodės Dee Rees (o jokia juodaodė moteris dar niekada nėra gavusi net geriausio režisieriaus nominacijos – būtų pats laikas). Tiesa, filmas priklauso „Netflix“ ir sunku prognozuoti, ar vien tai nepakiš kojos prie pagrindinių favoritų ne visų įvardijamai juostai.
Didžioji liga / The Big Sick
Kumailo Nanjiani ir Emily V.Gordon apie jų pačių santykius parašytas filmas (kuriame jis dar ir vaidina save) turi vieną labai didelį pranašumą – jis yra vienintelė tikra komedija visame sąraše. O tai reiškia, kad kol kiti filmai varžysis dėl dėmesio tokiuose apdovanojimuose kaip „Auksiniai gaubliai“, kur dramos ir komedijos žengia atskirai, „Didžioji liga“ gaus jo daugiau vien dėl žanro.
Ir jis to vertas. „Didžiosios ligos“ humoras visas dvi valandas, nesvarbu, kokio tamsumo būtų situacija, atrodo natūralus ir nuoširdus. Formulė „meilės istorija + komedija“ turi siaubingą įvaizdį, bet jei visi šie filmai būtų tokie žavūs, juokingi ir pilni tikrų žmonių, galbūt „Oskaruose“ jie figūruotų dažniau.
