Tačiau kitaip nei kai kurie savo blogumu pagarsėję kūrėjai (pavyzdžiui Uwe Bollas, žinomas tuo, kad jo filmai būna tik nepakeliamai blogi), šitie žmonės sugebėjo sukurti po vieną ar du filmus, kurie visai pavyko.
Pateikiame „Taste of Cinema“ sudarytą geriausių jų pasiekimų dešimtuką, pastebintį ir tai, kas klaiku, ir tai, kas nuostabu.
10. „Šešiasdešimt šeštieji“ / Sixty Six – Paul Weiland
Berniuko iš Londono diena sutampa su 1966-ųjų Pasaulio futbolo čempionato finalo diena. Jo šeima bando išlaikyti mirštantį verslą. Kieme jo niekas nesirenka į savo komandą. Tai juokingas, šiltas, šiek tiek liūdnokas filmas, kuriam labai padeda faktas, jog scenarijus paremtas paties P.Weilando prisiminimais.
Likę režisieriaus filmai yra žemiau kritikos ribos. Tarp jų tokios juostos kaip „Kaip pavogti nuotaką“ (Made of Honor), „Miesto kaubojai 2: Garbaniaus aukso legenda“ (City Slickers II: The Legend of Curly’s Gold) ir „Leonardas, Šešta dalis“ (Leonard Part 6), komedija, kuri buvo tokia klaiki, jog net pagrindinis aktorius Billas Cosby perspėjo žmones neleisti jai pinigų.
9. „Kokaino kaubojai“ / Cocaine Cowboys – Ulli Lommel
Režisierius džiaugėsi ilga karjera, kurią pradėjo kaip aktorius, dirbęs su pačiu Andy Warholu. Jo blogiausi filmai yra „Zombių tauta“ (Zombie Nation), kuris nepaisant žodžio „tauta“ naudojimo pavadinime įpirko maždaug penkis zombius, ir „Daniel – Der Zauberer“, eksperimentinis filmas apie muzikantą Danielį Küblböcką, kuris pats teigė, jog tai blogiausia, ką jis yra mates.
Jo šlovės valanda yra dokumentinis filmas apie Kolumbijos narkotikų baronus ir devinto dešimtmečio narkotikų karą Majamyje. Jam pavyksta pakalbinti ne vien eilinius prekeivius ar policininkus, bet ir narkotikų tiekėjus, tad portretas yra įtikinantis bei išbaigtas.
8. „Kietas riešutėlis 2“ / Die Hard 2 – Renny Harlin
R.Harlino karjera yra pilna ne šiaip sau klaikių filmų. Jo „Galvažudžių sala“ buvo toks siaubingas kūrinys, kad 100 milijonų dolerių biudžetas atnešė vos 10 milijonų pelno ir dabar R.Harlinui priklauso labiausiai finansiškai neatsipirkusio filmo Guinnesso rekordas.
Nepaisant to, jis turi ir kelis neblogus filmus. Geriausias jų – „Kieto riešutėlio“ tęsinys. Kaip dauguma antrųjų dalių, jis didesnis, brangesnis ir kvailesnis už originalą. Tačiau nepaisant logikos klaidų ir kvailoko veiksmo, tai vis dar labai smagus filmas su puikiu Bruce’u Willisu.
7. „Raudonasis drakonas“ / Red Dragon – Brett Ratner
B.Ratneris vieniems yra žmogus, sukūręs puikią pirmąją „Piko valandos“ (Rush Hour) dalį, kitiems tas, kuris sugadino originalią „Iksmenų“ trilogiją tragiška paskutine dalimi ir prisidėjo prie „Kietašiknių“, vieno prasčiausių pastarųjų metų filmų.
Šiaip ar taip, „Raudonasis drakonas“ yra neabejotinai kokybiškas filmas. Thomo Harriso knygos apie Hanibalą Leckterį adaptacija puikiai papasakota, iki galo režisieriaus suvaldyta, o vyšnia ant torto yra dar vienas genialus Anthony Hopkinso pasirodymas. Žinoma, tai ne geriausias sagos filmas, bet tai nereiškia, jog jis ne puikus.
6. „Vyras iš Snieguotosios upės“ / The Man from Snowy River – George T.Miller
G.T.Millerio debiutas yra neabejotinai stipriausias iš jo filmų. Šeimos drama pasakoja apie vyrą, dirbantį žirgų rančoje. Tai ne vien švelni istorija apie vaiko tapimą suaugusiu žmogumi, bet ir nepaprastai gražiai nufilmuota juosta.
Deja, po to režisierius patraukė kurti tokių filmų kaip „Lesas Patersonas išgelbėja pasaulį“ (Les Patterson Saves the World) ir „Įšalę turtai“ (Frozen Assets), kurį kritikas Rogeris Ebertas įvertino pasakydamas, jog žodžiai „blogiausias metų filmas“ jam per švelnūs.
5. „Prarasti berniukai“ / The Lost Boys – Joel Schumacher
Tai tikrai ne pats prasčiausias sąrašo režisierius. Iš tiesų, tokie filmai kaip „Klientas“ (The Client) ar „Telefono būdelė“ (Phone Booth) yra neabejotinai kokybiški. Bet daugiau kaip pusė jo kūrinių yra panašūs į „Betmeną ir Robiną“ (Batman and Robin), prasčiausią visų laikų superherojų filmą.
„Prarasti berniukai“ yra J.Schumacherio šedevras. Jame motina ir du jos sūnūs susipažįsta su grupe vampyrų. Tai juokinga, gudri, puikiai parašyta ir taip pat gerai suvadinta juosta, bei vienas geresnių filmų apie vampyrus istorijoje.
4. „Uola“ / The Rock – Michael Bay
M. Bay’aus vardas jau tapo visų nekenčiamo, bet vis tik uždirbančio kino sinonimu. Jo filmuose yra visos įmanomos klišės, veikėjai yra visiškai plokšti ir viskas aplinkui sproginėja. Bet jo debiutas „Blogi vyrukai“ (Bad Boys) nebuvo klaikus.
Ir vis tik sąraše atsiduria antroji jo juosta apie 83 įkaitus pagrobusius kareivius, reikalaujančius iš valstybės 100 mln. išpirkos. Tai įtemptas filmas, kurio kokybės, nepaisant sukištų milijonų, M.Bay niekada nebepakartojo.
3. „Priešas šalia“ / The Enemy Below – Dick Powell
Vokiečių karo laivas atsiduria šalia JAV laivo. Žiūrovas mato abu kapitonus, darančius viską, kad vienas kitą pergudrautų ir nuskandintų priešą. Tai ne tik geriausias D.Powello filmas, tai geriausias filmas apie karą jūroje.
Deja, tai vienintelis geras režisieriaus kūrinys. Žemiausias jo karjeros taškas – filmas „Užkariautojas“ (The Conqueror), vėliau patekęs į kelis blogiausių visų laikų šimtukus.
2. „Kalifornija“ / Kalifornia – Dominic Sena
Dar vienas režisierius, po debiutinio filmo ėjęs tik žemyn. Čia studentas, jo mergina ir du vyrai keliauja tirti serijinio žudiko aukų radimo vietų. Bet pasirodo, jog vienas jų ir yra žudikas. Tai įtemptas trileris su vienu geriausių Brado Pitto pasirodymų kine.
Kiti keturi D.Sena’os filmai yra nepakeliami: „Juodosios raganos sezonas“ (Seanson of the Witch) yra klaikus net Nicolas’o Cage’o standartais, „Baltoji pūga“ (Whiteout) yra skausmingai nuspėjama, „Dingti per 60 sekundžių“ (Gone in 60 Seconds) yra prastas vidutiniško originalo perdirbinys, o „Kardžuvė“ (Sworfish) dabar prisimenama tik dėl scenos su nuoga Halle Berry, kas daug ką pasako.
1. „Šeštasis pojūtis“ / The Sixth Sense – M. Night Shyamalan
Šio kultinio režisieriaus karjeros pradžia buvo nepakartojama. „Šeštasis pojūtis“, „Nepalaužiamasis“ (Unbreakable) ir „Ženklai“ (Sings) buvo puikūs filmai. Bet netrukus nuolatiniai siužeto posūkiai, taip puikiai veikę pradžioje, virto savęs pačių parodija.
Du iš paskutinių trijų jo filmų, „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“ (The Last Airbender) ir „Žemė – nauja pradžia“ (After Earth) buvo tiesiog nežiūrimi, nors pats naujausias, „Vizitas“ (The Visit) leidžia tikėtis, jog galbūt vieną dieną vėl išvysime kažką kokybiško.