„Aloysas“ („Aloys“, rež. Tobias Nölle)
Aloysas Adornas velniškai mėgsta filmuoti, nes tai jo darbas. Jis nuolat stebi nesuskaičiuojamoje gausybėje vaizdajuosčių užfiksuotus artimų ir svetimų žmonių gyvenimus, nes tai jo hobis. Užsispyręs vienišius yra privatus detektyvas, neišsijungia kameros nė minutei ir vis dar gyvena su tėvu, kurio namuose kaupia vaizdo įrašų archyvą. Vieną vakarą Aloysas padaugina alkoholio ir užmiega ant galinių autobuso kėdžių. Vos prabudęs jis neranda svarbiausio įrankio – kameros. Neįkainojamos vertės vaizdajuostės taip pat dingsta, o jam pradeda skambinti paslaptinga mergina. Nepažįstamoji šantažuoja ir pažada grąžinti pasisavintus daiktus, jei tik Aloysas išbandys keistoką japonų išradimą, pavadintą telefoniniu pasivaikščiojimu.
TRILOGIJA „Tūkstantis ir viena naktis. I dalis: Neramioji“, „Tūkstantis ir viena naktis. II dalis: Apleistoji“, „Tūkstantis ir viena naktis. III dalis: Pakerėtoji“ („Arabian Nights – Volume 1, The Restless One”, „Arabian Nights – Volume 2, The Desolate One” „Arabian Nights – Volume 3, The Enchanted One”, rež. Miguel Gomes)
Portugaliją kamuoja krizė. Naują filmą pradėjęs kurti, bet jokios prasmės savo darbe nematantis režisierius pabėga iš filmavimo aikštelės. Sudėtingą užduotį jis paveda gražuolei Šecherezadai. Palikta viena, sukaupusi drąsos mergina stengiasi nenuvilti Karaliaus pasakojamomis niūriomis istorijomis. Pasakotojos žodžius iliustruoja intriguojančiai ir stilingai supinti skirtingiausi kino stiliai, kuriais režisierius mėgina perteikti dabartinį gimtosios šalies portretą.
„Belgika“ („Belgica“, rež. Felix van Groeningen)
Susipažinkite su broliais Džo ir Frenku. Kaip dažniausiai nutinka, jie yra absoliučiai skirtingi broliai. Jaunesnysis Džo mato pasaulį tik viena akimi ir nesisieloja dėl žemo ūgio. Nuo ankstyvos jaunystės jis puoselėja kūrybines ambicijas, tad begalinė meilė kokybiškai muzikai paskatino atidaryti barą „Belgika“, kurio scenoje gyvai groja ir naktinėtojus užveda įvairiausios grupės. Keliais metais vyresnis Frenkas jaučiasi visais atžvilgiais didesniu broliu ir kiekvienai situacijai turi susigalvojęs planą. Frenkas ruošiasi antrą kartą tapti tėčiu, turi neblogą automobilį, trokšta pasistatyti nuosavą namą ir nenustoja mylėti kitų gražių moterų, tačiau jo ambicijų netenkina nuspėjamas gyvenimas. Atsitiktinis susitikimas bare su jaunėliu broliu po daugelio nesimatymo metų paskatina suvienyti jėgas dėl bendro tikslo.
„Nežiūrėk į mane taip“ („Don’t Look At Me That Way“, rež. Uisenma Borchu)
Vienos nakties nuotykių ištroškusi ir lovos partnerius keičianti Hedi apsigyvena romantiškos vienišės Ivos (geriausia režisierės draugė ir pirmą kartą kine vaidinanti neprofesionali aktorė Catrina Stemmer) kaimynystėje. Jauna mama viena augina charizmatišką dukrelę Sofiją, bet jai nuolat trūksta laiko. Dviejų moterų žvilgsniai susitinka namo kieme. Iva beprotiškai įsimyli Hedi, ši, atrodo, neabejinga naujai draugei, nors neskuba įsipareigoti vien tik jai. Hedi sutinka prižiūrėti Sofiją, kai Ivai prireikia išeiti. Vieną dieną ji papasakoja apie netikėtai apsireiškusį tėvą (legendinis vokiečių aktorius Josefas Bierbichleris, pažįstamas iš vaidmenų pas Wernerį Herzogą ir Michaelį Hanekę). Draugės viltingai laukia pažadėjusio užsukti į svečius Sofijos senelio, bet šis kažkodėl nesirodo. Hedi nusprendžia jo paieškoti viešbutyje, apie tai nieko nepasakiusi Ivai.
Svarbiausiame 2015 metų dokumentiniame filme nėra nė vieno nereikalingo kadro. Režisierius atsisako sentimentalumo, atkreipia dėmesį į smulkmenas ir nustebina su netikėtu džiaugsmingumu fiksuodamas savo šeimos kasdienybę per pusantrų metų, kai 2003-iaisiais Iraką užpuolė JAV kariuomenė. Net vaikai žaismingai interpretuoja aplink juos tirštėjantį chaosą, vyresnieji organizuoja vakarienių iškylas už Bagdado. Tik televizijos reportažai skleidžia nieko gero nežadančią informaciją, o pirmųjų kareivių atvykimas sugrąžina į šiurkščią realybę, kai tenka ruoštis neišvengiamam karui. Po mūšio visos miestų gatvės ir žmonių gyvenimai negrįžtamai pasikeičia.
„Neteisėti santykiai“ („Illegitimate“, rež. Adrian Sitaru)
Našlys Viktoras pietauja su keturiais suaugusiais vaikais ir jų antrom pusėm. Jis vis dar bando įrodyti, kad yra šeimos galva. Sūnus Kosma pareiškia tėvui, kad jo pavardė įrašyta dokumentuose, kuriuose nurodoma, jog Viktoras įskundė moteris, norėjusias pasipriešinti abortų draudimui, kuris galiojo iki 1989 m. Vyras ėmė teisintis, jog yra nusistatęs prieš abortus, o dvyniai Saša ir Romi turi būti dėkingi jam, nes motina norėjo pasidaryti abortą. Tačiau, kai Saša pareiškia, jog yra nėščia, tėvui ši naujiena tampa tikru išbandymu.
„Neoninis bulius“ („Neon Bull“, rež. Gabriel Mascaro“)
Veiksmas nukelia į šiaurės rytų Brazilijoje vykstančio tradicinio rodeo „Vaquejadas“ užkulisius. Adrenalininio šou esmė – du raiteliai turi pargriauti išbėgusį į areną bulių, sugriebę jį už uodegos. Iremaras galvijus maitina, prausia, masažuoja. Jis gyvena iš vieno šou į kitą bulius vežiojančio sunkvežimio priekaboje. Kuklią dulkėtą erdvę tenka dalintis su egzotiška šokėja, sunkvežimio vairuotoja ir žaismingos mergaitės mama Galega bei apkūniu kolega, bulių prižiūrėtoju Ze. Trise jie sudaro keistą, bet ypač artimą šeimą.
„Panamerican Machinery“ („Panamerican Machinery“, rež. Joaquín del Paso)
Bendrovėje „Panamerican Machinery“ eilinis penktadienio rytas. Jos specializacija:automobilių konstravimas, remontas ir naikinimas. Darbuotojai jau gyvena savaitgalio nuotaikomis. Kiekvienas rutiną paįvairina savais ritualais, tačiau netikėtas įvykis sujaukia jų ramų, monotonišką gyvenimą. Bendrovės viršininkas ponas Alechandras aptinkamas negyvas sandėlyje. Šis nutikimas viską pakeičia – bendrovei gresia bankrotas, vyresniems darbuotojams nebešviečia jokios perspektyvos rasti darbą kur nors kitur, o ką jau kalbėti apie pensiją. Pasimetę, išsigandę ir gedintys tarnautojai nusprendžia užsibarikaduoti savo darbovietėje.
„Tana“ („Tanna“, rež. Bentley Dean, Martin Butler)
Du pripažinti dokumentinių filmų kūrėjai Bentley Deanas ir Martinas Butleris 7 mėnesius gyveno Vanuatu archipelago Tanos saloje drauge su Jakelio kaimo žmonėmis. Per vieną susirinkimą gentainiai netikėtai sugiedojo jautrią giesmę apie du jaunus įsimylėjėlius, kurie prieš 20 metų pasipriešino genties įstatymams dėl sutartų vedybų ir savo poelgiu privertė pakeisti saloje galiojusias tradicijas. Anuomet mergina Vava įsimylėjusi savo genties vado anūką Deiną, nežinodama, kad vardan taikos pakto jau buvusi pažadėta į žmonas priešiškos genties vyrui. Vava ir Deinas neišsigandę kruvino keršto ir pabėgę į džiungles. Režisieriai nusprendė įamžinti šią meilės istoriją egzotinėje nuotykių dramoje.
„Vyrai ir viščiukai“ („Men & Chicken“, rež. Anders Thomas Jensen)
357,9 tūkst. žiūrovų Danijos kino teatruose sulaukusioje juodojoje komedijoje nepanašūs vienas į kitą broliai Elijas (neatpažįstamai pasikeitęs stereotipus laužantis Madsas Mikkelsenas) ir Gabrielis (Davidas Dencikas) žiūri vienintelį mirusio tėvo palikimą – vaizdajuostę su paslapčia nufilmuota išpažintimi. Senolis atskleidžia nemalonią tiesą: jiedu gimė kitoje šeimoje (galbūt net turi skirtingus tėvus) ir buvo įvaikinti. Išgirsta naujiena dar labiau supriešina retai bendraujančius „brolius“, bet paskatina nuplaukti į gimtą Orko salą. Jie tikisi pasikalbėti su biologiniais tėvais, kurie galbūt dar gyvena apleistame salos dvare.
