2017 01 11

11-asis tarptautinis trumpųjų filmų festivalis: nuo drugelių gyvenimo iki N-18 ženklu pažymėtų programų

„Trumpi, bet filmai“, – tokiu šūkiu žiūrovus pasitinka 11-asis tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, žiūrovus į kino teatrus kviesiantis jau nuo sausio 18 d.
11-ojo Vilniaus taprtautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija
11-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tarptautinėje programoje – 48 filmai

Spaudos konferencijos metu festivalio meno vadovė Marija Razgutė, kalbėdama apie šių metų tarptautinę programą džiaugėsi, jog joje – ir animaciniai, ir dokumentiniai, ir vaidybiniai, ir eksperimentiniai filmai, pristatantys įvairiausias temas bei reprezentuojantys 28 skirtingas šalis: „Labai džiaugiamės, kad turime ir metų perliukų, filmų, pristatytų Kanų, Berlyno, Roterdamo festivaliuose, ir netikėtų atradimų“, – sakė M.Razgutė.

Tarptautinėje programoje šiemet pristatomi 48 filmai, suskirstyti į 8 programas. Pirmą kartą viena jų bus su N-18 ženklu – šios programos filmai kaip reta aštrūs ir atviri.

Festivalio metu bus renkamas geriausias animacinis, geriausias dokumentinis ir geriausias vaidybinis filmas. Juos vertins tarptautinė žiuri – Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė bei žurnalo „Kinas“ vyr. redaktorė Santa Lingevičiūtė, Norvegijos trumpų filmų festivalio kuratorė ir programos sudarymo komiteto narė Torunn Nyen bei režisierius, Vilniaus trumpųjų filmų festivalio laureatas Clément Tréhin-Lalanne.

Antrus metus organizuojama nacionalinė programa

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis jau antrus metus pristato nacionalinę programą. „Dešimtaisiais festivalio gyvavimo metais pasijautėme tam subrendę. Pernai ši programa startavo, o šiemet tradiciją tęsiame. Ši programa svarbi ir mūsų kūrėjams, kuriems suteikiama proga kalbėti su tuo žiūrovu, kuris yra čia, kuris yra arčiausiai“, – teigė M.Razgutė.

Ši programa svarbi ir mūsų kūrėjams, kuriems suteikiama proga kalbėti su tuo žiūrovu, kuris yra čia, kuris yra arčiausiai, – teigė M.Razgutė.

Nacionalinėje konkursinėje programoje šiemet pristatoma 12 filmų, juos vertins žiuri nariai: Neimegeno tarptautinio trumpų filmų festivalio „Go Short“ konkursinių programų koordinatorius Wouteris Jansenas, prodiuseris, Lietuvos kino centro Filmų gamybos skyriaus specialistas Audrius Kuprevičius bei kino gamybos kompanijos „Sireal Films“ įkūrėjas, scenarijaus autorius ir režisierius Wimas Vanackeris.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs filmo „Sigis“ režisierius Tomas Gvozdas teigė, jog jo filmas – trumpa urbanistinė, šiek tiek stilizuota pasaka apie statistinį miegamųjų rajonų gyventoją ir jo svajonę. Režisierius savo filme jungė vaidybinį kiną ir animaciją: „Rinkausi animaciją, nes biudžetas neleido sukurti tokių dekoracijų, kokių norėjau. Man patinka animacija, nes tai lengvai dirbama medžiaga, naudojant ją gimsta įdomus rezultatas“, – teigė T.Gvozdas.

Animacinio filmo „Nuopuolis“ (rež. Urtė ir Johanas Oettinger) prodiuserė Agnė Adomėnė pasakojo, jog 8 min. trukmės filmo kūrybos procesas truko net trejus metus, mat naudota kompleksinė technika – lėlinė animacija ir skaitmeninė postprodukcija. „Šį filmą įkvėpė gruziniškas tostas – pakelkime taurę už tuos, kurie mus išlaiko tesingame kelyje“, – sakė A.Adomėnė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./11-ojo Vilniaus taprtautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./11-ojo Vilniaus taprtautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija

Režisierius Domas Petronis, filme „Šaknys karčios“ pasakojantis apie vaikų susilaukti negalinčią porą, teigė, jog jį įkvėpė žurnale perskaitytas straipsnis – dvi vaiko susilaukti norėjusios kanadietės sužinojo, jog Kanados spermos banke tėra 55 donorai.

Animacinio filmo „Nuopuolis“ prodiuserė Agnė Adomėnė pasakojo, jog 8 min. trukmės filmo kūrybos procesas truko net trejus metus.

„Su operatoriumi norėjome pabandyti filmuoti ant juostos, o kai jau nori pabandyti, galvoji, kodėl tai galėtų atsirasti stilistiškai. <…> Lietuvoje atėjus į polikliniką ar kokią kitą įstaigą jautiesi lyg žengdamas penkiolika metų atgal. Filmavimas ant juostos padėjo sukurti laiko šuolio atgalios įspūdį“, – pasakojo režisierius.

Su čiliete Maite Alberdi Kopenhagos kino festivalio talentų skatinimo programoje CPH: DOX LAB susipažinusi Giedrė Žickytė teigė, jog kuriant ne vienu prizu apdovanotą filmą „Aš čia tik svečias“ autorės ieškojo jas vienijančios temos: „Supratom, kad mus domina prisiminimai ir tai, kaip jie mus veikia dabar. Priėjome teorinio klausimo – kaip jaučiasi žmogus, sergantis Alzheimerio liga ir atsidūręs svetimoje šalyje?“.

Pasak režisierės, didžioji šio filmo sėkmė – puiki personažė, Čilėje gyvenanti baskė Josebė, kasdien galvojanti, jog šiandien yra pirmoji jos diena senelių namuose.

Specialiosios programos

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis šiemet siūlo pažintį su dviem autoriais – Lietuvos trumpametražiam kinui itin nusipelniusiu režisieriumi bei kuratoriumi Artūru Jevdokimovu bei vokiečių kūrėju Janu Soldatu.

Paklaustas, ar sąmoningai rinkosi trumpametražių dokumentinių filmų kūrimą, A.Jevdokimovas sakė: „Dėl filmo trukmės nesu apsisprendęs, laiko tarpas nelemia kūrybos. Bet dokumentika man artimesnė. Nežinau, ar galėčiau, ar mokėčiau kurti vaidybinį kiną“.

M.Razgutės teigimu, J.Soldatas – be galo produktyviai kuriantis režisierius. Būdamas 32 metų jis jau sukūrė beveik 20 filmų. „Antro tokio J.Soldato visoje Europoje nėra. Jis analizuoja skirtingas seksualines praktikas, liečia labai aštrias temas. Jo filmai dalyvauja Berlyno, Roterdamo ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose“, – sakė M.Razgutė, pabrėžusi, jog ši programa taip pat bus skirta 18 m. jau sulaukusiems žiūrovams.

Luko Balandžio / 15min nuotr./11-ojo Vilniaus taprtautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./11-ojo Vilniaus taprtautinio trumpųjų filmų festivalio spaudos konferencija

Sudėtingą pereinamąjį laikotarpį fiksuoja VšĮ „Meno avilio“ restauruotų filmų programa „Lūžio kinas: 1988-1992“. Ją pristačiusi kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė tikino, jog šis laikotarpis – ypatingas, tačiau kontroversiškas, o apie jį kalbėti šiandien kaip niekad aktualu.

Antro tokio J.Soldato visoje Europoje nėra. Jis analizuoja skirtingas seksualines praktikas, liečia labai aštrias temas, – teigė M.Razgutė.

Šioje programoje po 15 metų tylos bus pristatytas ir Valdo Navasaičio filmas „Rudens sniegas“: „Šis filmas buvo pasiklydęs, ilgą laiką pamirštas ir nerodytas, bet visai Lietuvos kino bendrijai surėmus pečius pavyko jį atrasti”, – pasakojo L.Kaminskaitė-Jančorienė.

Festivalis nepamirš ir jaunųjų žiūrovų, kurių ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ne tik programa „Filmukai vaikams“, bet ir Hanneso Vartiaineno bei Pekkos Veikkolaineno filmas „Slaptas drugių gyvenimas“. Pasitelkus 3D kompiuterinės tomografijos technologiją, filmas leis pažvelgti į plika akimi nematomą makroskopinį pasaulį. „Slaptas drugių gyvenimas“ bus rodomas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre.

Tarptautinis trumpųjų filmų festivalis sausio 18-22 dienomis vyks Vilniuje, sausio 26-29 dienomis – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų