Pasak kino teatro „Pasaka“ vadovės Andrės Balžekienės, kai tik festivalis buvo sukurtas, jis buvo skirtas pažinčiai su moterų kūryba, nes prieš 11 metų moterų filmai retai patekdavo į festivalius bei kino teatrų repertuarus. Tačiau šiandien situacija pasikeitė – moterys režisuoja blockbusterius, festivaliuose lygiavertiškai pristatomi tiek moterų, tiek vyrų režisuoti filmai.
„Galvojom, kokia turėtų būti festivalio koncepcija, kai situacija nebėra tokia pati, kaip prieš 11 metų. Todėl festivalis tampa erdve kalbėtis apie tai, kas skiria moteris ir vyrus tiek kasdienybėje, tiek profesiniame gyvenime, lyderystėje. Tai, kad reikia erdvės ir abiejų pusių išklausymo, susikalbėjimo, parodo ir pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje ir pastarųjų mėnesių įvykiai Holivude. Apie tuos pačius dalykus dažnai kalbame skirtingais žodžiais ir nebūtinai susikalbame.“
Festivalio koncepciją pristato ir šiųmetis plakatas – jame galime išvysti moters ranką, laikančią vinį, ir lydintį šūkį „Kas įkalė į galvą, kad negali įkalti į sieną?”.
„Šūkiu klausiame: kas mums pasako, kad kažko negalime daryti? Ar kiti, ar mes pačios? Ką mes turime suprasti apie save, kaip turime tikėti savimi, neklausydami stereotipų, kurie yra gajūs per amžius amžinuosius?“, – sakė A.Balžekienė.
Šiemet festivalio repertuaras gerokai susiaurėjo – pristatoma mažiau filmų, jie nebeskirstomi į programas, atsisakyta ir retrospektyvos, tačiau festivalio organizatorės teigia, jog tai – sąmoningas sprendimas, plečiant erdvę diskusijoms.
Pasak kino teatro „Pasaka“ programos sudarytojos Giedrės Vyšniauskaitės, šiemet festivalio filmus vienija stiprūs moterų personažai. Pavyzdžiui, atidarymo filme „Dieviškoji tvarka“, atkreipiančiame dėmesį į mažai kam žinomą faktą, jog šveicarės iki 1971 m. neturėjo balsavimo teisės, pasakojama namų šeimininkės istorija – iš pradžių neturėjusi ambicijų kovoti už savo teises, ji greitai pajuto, kaip jos beteisiškumas ją apriboja ir ėmėsi keisti situaciją.
Festivalyje taip pat bus pristatytas filmas „Modė“, pasakojantis apie kanadiečių menininkę Modę Lewis, kūrusią nepaisant negalios, du lenkiški filmai – „Marija Kiuri“ ir apie lenkų seksologę pasakojantis „Meilės menas“. Festivalio organizatoriai taip pat atkreipia dėmesį į naują lietuvišką filmą, Eglės Vertelytės režisuotą „Stebuklą“, dokumentinį filmą apie aktorę Kateriną Golubovą, vaikams skirtą renginį.
Daugelį festivalio peržiūrų lydės diskusijos. Apie moterų vaidmenį taip pat bus kalbama drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuojamoje moterų lyderystės visuomenėje ir versle konferencijoje „Šeršėliafam. Ieškokite moters“. „Kas yra lyderystė? Ar tai galios pozicija, ar tvirtas žinojimas, kur eini? O gal iš tikrųjų lyderiais ir lyderėmis esame visi, nepriklausomai nuo to, ką veikiame darbe?“, – pristatydama lapkričio 24 vyksiančią konferenciją sakė A.Balžekienė.
Kaip ir kasmet, festivalis rinks metų kino moterį. Šiemet šiam apdovanojimui nominuotos režisierė Eglė Vertelytė, kurios filmas „Stebuklas“ buvo pristatytas Toronto kino festivalyje, šešias „Sidabrines gerves“ susižėrusio „Šventojo“ prodiuserė Marija Razgutė ir Kūrybiškos Europos biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus atstovė Eva Brazdžionytė.
E.Vertelytė spaudos konferencijoje sakė: „Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atgimsta jaunų žmonių kinas, kad vis daugiau jaunų režisierių gauna galimybę daryti debiutinius filmus – ir vis daugiau moterų turi galimybę debiutuoti“.
Jai antrino ir M.Razgutė: „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuvos kiną kuria vis daugiau jaunų žmonių – ir pati esu to dalimi. Lietuviškas kinas pradeda įgauti visai kitą veidą ir aš tuo labai džiaugiuosi. <...> Net ir tai, kas vyksta paskutinėmis dienomis, vienaip ar kitaip veda į tam tikrą brandą, būdą kalbėtis ir išsikalbėti, pasakyti tai, ką pasakyti galbūt turėjome ir anksčiau“, – sakė prodiuserė.
„Turime ministrę moterį, kuri labai aiškiai pasakė, kad smurtas prieš moteris nėra priimtinas. Tai yra aiškus pavyzdys, kodėl moterų reikia visur, visose industrijose ir pozicijose“, – teigė E.Brazdžionytė.