Jonas Tertelis – kino ir teatro režisierius, praėjusiais metais pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ už spektaklį „Kaulinis senis ant geležinio kalno“.
15min jis pasakoja apie pėdsaką palikusius filmus.
Filmas, kuris pakeitė
Milošo Formano „Amadeus“ (1984). Pirmą kartą jį pamatęs, turinio prasme buvau ir nustebęs, ir šokiruotas, ir atradęs kažką naujo. Lūžo Mozartas, o ir visa serija į akademines klišes sukrautų klasikos kūrėjų, kilo be proto daug mįslių ir iš esmės apsisuko požiūris į kiną. Labiausiai, matyt, paveikė turinio ir formos darna, paprastoji išmonė ir scenarijaus epiškumas, jo traktavimas. Daug daug neakivaizdžių kodų – patinka man tokie kodai.
Paskutinis filmas, per kurį verkėte
Sylvainas Chomet „Atila Marselis“ (Atilla Marcel, 2013). Žinau, kad juokinga, nes tai yra komedija. Ir, tiesą pasakius, nėra net labai įspūdinga, gan paprasta. Bet bendras nuovargis, kontekstas, dėl ko norėjau pažiūrėti paprastą prancūzų komediją ir ką ji palietė – matyt, tai ir ištraukė kelias ašaras.
Filmas, kurį matėte daugiausia kartų
Paprasta – ir vėl Milošo Formano „Amadeus“. Šalia to, kad jį nemažai kartų mačiau savo malonumui, pusmetį studijuodamas Prahoj (FAMU) jį analizavau. Daug kartų mačiau, nors paskutinį kartą gan seniai…
Geriausia komedija
Sunku prisiminti. Komedijos kažkaip ištirpsta, bet, matyt, „Monty Python“ linija – Terry Jonesas „Brajano gyvenimas“ (Life of Brian, 1979). Na, ir brolių Coenų „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski, 1998). Na, ir…
Guilty pleasure
Kartais kažkodėl jaučiuosi kaltas, kad žiūriu populiarius sci-fi ir fantasy filmus. Retai tenka, bet panašiai įdomūs ir anime ilgametražiai.
Geriausia meilės istorija kine
Niekad tokiu aspektu filmų nežiūriu. Dažnai „meilės istorijos“ turi bėdą – dvi savaime suprantamas pabaigas: laimingą ir nelaimingą. Ir blogiausia, kad tai tiesiog įvyksta – meilė tampa savaime suprantamu pasakojimo rezultatu. Neseniai smagiai žiūrėjau Woody Alleno „Annie Hall“ (1977) – tebūnie bus ši meilės istorija geriausia kine.
Filmas, kurio iš pradžių nekentėte, o vėliau pamilote
Kas šauna į galvą, tai Quentino Tarantino „Nužudyti Bilą 1“ (Kill Bill: Vol. 1, 2003). Jis buvo neseniai pasirodęs ir visi svaigo dėl Tarantino. Pasirodė išpūstas burbulas, ir tiek. Nepasakyčiau, kad pamilau, bet vėliau visai mielai susižiūrėjo.
Filmas, kuriame norėtumėte apsigyventi vienai dienai
Matyt, dėl kvailo smalsumo – Luco Bessono „Penktajame elemente“ (The Fifth Element, 1997)
Geriausia ekranizacija
Nedaug esu skaitęs knygų, kurios buvo ekranizuotos. Bet iš to, ką skaičiau, būtų Davido Fincherio „Kovos klubas“ (Fight Club, 1999).
Mėgstamiausias lietuviškas filmas
Neturiu tokių. Nei lietuviškų, nei „importinių“. Kai turiu galimybę, noriai pasižiūriu Vytauto Žalakevičiaus „Savaitgalį pragare“ (1987).
Režisierius / režisierė, su kuriuo(-ia) norėtumėte išgerti kavos
Jimas Jarmuschas. Tikrai labai norėčiau su juo kavos išgerti ir tikrai ne dėl „Kavos ir cigarečių“. O jei dar prisijungtų Tomas ir Billas, būtų tobulas tylus kavos gėrimas apie nieką. Ir su labai mažai žodžių.
