Paskutinė akcijos diena! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2020 01 23

15min rodomas režisierės I.Veiverytės filmas „Šuns dienos“ – žvilgsnis į kartą, kuri tebeaugina mus

Režisierės Ievos Veiverytės trumpametražis filmas, „Šuns dienos“, kurį pamatyti specialioje Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio 15min skaitytojams parengtoje perspektyvių lietuvių kino režisierių filmų programoje, anot režisierės, yra „žvilgsnis į viduriniąją kartą, kuri užaugino arba tebeaugina mus.“
Temos: 1 Kinas

Filmas „Šuns dienos“ pasakoja apie penkiasdešimtmetę Dalią. Dideliame, tačiau kukliai įrengtame name ji gyvena kartu su valdinga motina. Kai senyva mama paguldoma į ligoninę tyrimams, Dalia namuose lieka viena. Spontaniškas moters sumanymas paleisti jų kiemsargį palakstyti baigiasi nelaime. Šuns palaidojimas nesavarankiškai moteriai tampa tikru iššūkiu.

Anot režisierės, jos trumpametražis filmas „Šuns dienos“ kelia klausimus, kaip susiformavo vidurinioji karta ir kokią įtaką ji gali padaryti ateities kartoms.

„Šis apibrėžimas svarbus laisvei, socialiniam statusui visuomenėje. Galiausiai, vidurinioji karta dažnai būna užmiršta, o moterys, ypač trumpametražiame kine, apskritai buvo nelabai analizuojamos“, – sako režisierė.

– Ar jūsų filmas – autobiografiškas?

– Kažkiek elementų galima rasti, tačiau įvardinti jį kaip autobiografinį – negalėčiau. Kaip ir daugelis kūrėjų, iš gyvenimo imu tai, ką pažįstu, ir įvelku į sukurtas aplinkybes.

– Kodėl jums svarbu perteikti sudėtingą moterų gyvenimą?

– Siekiau kalbėti apie skirtingas kartas ir kaip jos sugyvena tarpusavyje. Teko remtis santvarkų kaitos kontekstu – kaip keitėsi sovietmečiu užaugusi karta, įpratusi viską gauti iš valstybės. Taip, žmonės prie šios santvarkos, diktavusios ir gyvenimo būdą, buvo pripratę. Jeigu mokeisi tam tikros profesijos, pavyzdžiui, mokytojo, vadinasi buvai garantuotas, jog gausi paskyrimą į mažą miestelį, gausi butą ir dirbsi vietiniu mokytoju visą gyvenimą.

Filme vaizduojama vyresnioji mama tarsi įkūnija santvarką, kuri teigė tą, ką žmogus turi daryti, nepaliekant jokio pasirinkimo. Staiga nutinka keistas dalykas – 50 metų moters mamai patekus į ligoninę, ji nebežino, kaip tvarkytis su elementariais gyvenimo iššūkiais, nes šalia tiesiog nėra nieko, kas pasakytų, kaip elgtis.

Galiausiai, analizuojant visuomenę neišvengiamai norisi gręžtis į mažiausią visuomenės sudedamąją dalį – šeimą.

– Kas jūsų filmo adresatas?

– Šis filmas nėra greito vartojimo. Turbūt jis patiks linkusiems analizuoti ir kelti klausimus, nes pats filmas ir nesiūlo konkrečių atsakymų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas