„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 11 12

15min savaitgalio filmų rekomendacijos: „Scanoramos“ perlai, kurie nepaliks abejingų

Orai – vėsyn, todėl norisi vakarus praleisti kuo jaukiau. Kad tą padaryti būtų dar maloniau, 15min šį kartą rekomenduoja tris filmus, kurie arba nuves iki užuoveją suteikiančios kino salės, arba leis šiltai susirangyti namie.
Europos šalių kino forumo SCANORAMA 2021 atidarymo ceremonija
Europos šalių kino forumo SCANORAMA 2021 atidarymo ceremonija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiuo metu vykstantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ – labai savireferentiškas ir maloniai lepinantis tikruosius sinefilus. Du iš rekomenduojamų filmų – apie kiną ir jo kontekstus, kurie nebus svetimi ir tiems, kurie į kiną eina retai.

Jautri dokumentika

Šį savaitgalį dar galite suspėti į tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „Visions du Réel“ žiuri prizą nuskynusį filmą „Gražiausias berniukas pasaulyje“. Turbūt ne vienam teko girdėti apie italų režisierių Luchino Visconti ir juo labiau jo vienu gražiausių laikomą filmą „Mirtis Venecijoje“.

Kadras iš filmo „Pats gražiausias berniukas“ (Scanoramos nuotr.)
Kadras iš filmo „Pats gražiausias berniukas“ (Scanoramos nuotr.)

Dokumentinio filmo „Gražiausias berniukas pasaulyje“ centre – jauno aktoriaus Björno Andréseno istorija, kurį pats Vinconti po „Mirties Venecijoje“ premjeros Kanų kino festivalyje ir pavadino gražiausiu berniuku pasaulyje.

Juostoje pasitelkiant archyvinius kadrus bei gyvus pokalbius su Andrésenu nagrinėjamas greitos šlovės fenomenas ir našta, kurią ši gali atnešti jaunam, dar tik bandančiam savo vietą pasaulyje atrasti žmogui.

Filme „Gražiausias berniukas pasaulyje“ kino tema ir jo herojui atnešta šlovė tampa kontekstu, kuris padeda įtikininamai papasakoti istoriją, kurios pabaiga nėra tokia laiminga, kokios būtų galima tikėtis. Čia žaidžiama kontrastais – herojus praeina ilgą kelią, kurį pradeda nuo šlovės, pripažinimo ir turtingo gyvenimo, ir ridenasi vis žemyn. Kaip pats Andrésenas pripažįsta, „Mirtis Venecijoje“ tampa filmu, kuris galiausiai tapo ir jo prakeiksmu, sugriovusiu jam gyvenimą.

Kino gurmanams – apie kitus kino gurmanus

Europos šalių kino forumą „Scanorama“ atidariusi „Bergmano sala“ – puikus pasirinkimas ne tik paties legendinio režisieriaus gerbėjams, bet ir tiems, kurie nėra abejingi įtikinamoms santykių dramoms.

„Scanoramos“ nuotr./„Bergmano sala“ (angl. Bergman Island)
„Scanoramos“ nuotr./„Bergmano sala“ (angl. Bergman Island)

„Bergmano salos“ ašimi tampa porelė dėl Bergmano šiek tiek išprotėjusių kino kūrėjų, atvykusių į mitinę Faro salą. Bergmanu ir jo kūryba jie tiesiog alsuoja – cituoja scenas iš filmų, kuriuos, atrodo, yra išmokę mintinai, svarsto, ką režisierius darytų atitinkamose situacijose ir net prisilaiko prietarų.

Ir iš tiesų Bergmanas ir jo kultas tampa fonu santykių dramai įamžinti – kartais atrodo, kad be jo pora nelabai ir turi apie ką kalbėti.Taigi kiekvienas savaip ieško būdų, kaip savo kasdienybę paįvairinti ir įnešti ugnies į jau, atrodo, nebelabai liepsnojančius santykius.

Filme palengva ima trintis ribos tarp realybės ir fantazijos – tarpusavio konfliktai imami spręsti filmų scenarijais, ir, atrodo, kad meno kūriniai ima susilieti su savo kūrėjais.

Timo Rotho ir Vicky Krieps atlieka puikų aktorinį darbą, o filmo kūrėjai palieka nemažai erdvės apmąstymams ne tik apie santykius, bet ir apie kūrėjus bei aplink juos kuriamus mitus. Visgi žiūrint „Bergmano salą“ sunku nepastebėti, kaip keistai komiškai atrodo visa režisierių ir jo palikimą supanti komercializacija.

Šiuolaikinio pasaulio kritika

Tiems, kurie į kino teatrus eiti nenori – rekomendacija iš „Žmonės Cinema“ platformos.

Scanoramos nuotr./Kadras iš filmo „Kvadratas“
Scanoramos nuotr./Kadras iš filmo „Kvadratas“

Prieš keletą metų „Scanoramoje“ rodytas „Kvadratas“ tapo vienu iš hitų, pritraukusių pilnas kino teatrų sales. 2017 metais sukurtas filmas – puiki kritika šiuolaikinio meno laukui bei nuo realybės atitrūkusiam vartotojiškam pasauliui.

„Kvadratas“ – tai muziejaus instaliacija, į kurią atsistojęs kiekvienas gali sulaukti paramos. Kitaip tariant, tai – saugi zona. Kaip atspirties tašką pasitelkdamas šią instaliaciją, režisierius Rubenas Östlundas užsiima aukštesniosios socialinės klasės bei jos gyvenimo būdo kritika. Kai visos gėrio idėjos tampa tik performatyvia priemone, padedančia kurti įvaizdį ir veikianti tol, kol netenka susidurti su tikruoju pasaulyje egzistuojančiu skurdu.

Filmo centre – absoliučiai stereotipinis meno kuratorius Kristianas, kuris priiminėja vieną neteisingą sprendimą po kito, kurių kiekvienas – įstatantis į vis juokingesnę ir absurdiškesnę situaciją.

„Kvadratas“ – puiki priemonė, leidžianti sau priminti, kiek daug absurdo slypi kasdienybėje ir kiek daug veidmainiškumo slepia gražūs įvaizdžiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs