Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, lenkų kinas pastaraisiais metais vis dažniau rodomas didžiuosiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, o vėliau patenka ir į kino teatrų repertuarus – tai svarbus pripažinimo ženklas.
Kaip teigė Lenkijos instituto direktorius Marcin Łapczyński, įtikinėti, kad lenkų kinas geras – nebereikia. „Šiemet mes norime pasakyti, kad lenkų kinas nepalieka žiūrovo abejingo, kad apie jį kalbama net išėjus iš kino teatro. Tai kinas, kuris yra labai aktualus, kuris bando rasti atsakymus į svarbiausius klausimus“, – pristatydamas festivalio šūkį „Į akis krentantis kinas“ sakė instituto direktorius.
Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, lenkų kinas pastaraisiais metais vis dažniau rodomas didžiuosiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, o vėliau patenka ir į kino teatrų repertuarus – tai svarbus pripažinimo ženklas.
Vienas tokių filmų – Marcino Wronos „Demonas“, naujai interpretuojantis dibuko temą šiuolaikiniame kine. Iškart po filmo premjeros Gdynės kino festivalyje, režisierius pasitraukė iš gyvenimo, taip, anot Ž.Pipinytės, paskatindamas kelti klausimą apie kūrybos ir kūrėjo santykius, nes tai – itin daug jėgų reikalaujantis procesas.
Jei norite suprasti, kas yra tobula kino forma, užtenka pasižiūrėti šį filmą, – sakė Ž.Pipinytė.
Dar vienas reikšmingas praėjusių metų filmas – Jerzy Skolimowskio „11 minučių“, atversiantis šiųmetinį festivalį. „Jei norite suprasti, kas yra tobula kino forma, užtenka pasižiūrėti šį filmą”, – sakė Ž.Pipinytė, pabrėžusi, jog „11 minučių“ priverčia į tikrovę įsižiūrėti taip, kaip tai sugeba tik J.Skolimowskis.
Tarptautinio dėmesio sulaukė ir Agnieszkos Smoczyńskos debiutinis filmas, siurrealistinė pasaka suaugusiems „Šokių aikštelės dukterys“, pasakojanti apie undines vampyres. Ž.Pipinytė teigė, jog filmas visų pirma pribloškia savo fantazija, tačiau kartu tai ir pasakojimas apie tai, kas yra meilė.
Festivalio programos koordinatorė Anna Pilarczyk-Palaitis ragino nepraleisti dviejų ką tik Gdynės festivalyje pristatytų filmų – romantinės komedijos „Vienišių planeta“ ir trilerio „Pasienyje“, bei naujausio lenkų meistro Filipo Bojano darbo „Ponios Dulskios“, įkvėpto garsios G.Zapolskios knygos „Ponios Dulskios moralė“.
Tai režisierius, kurio filmai neleidžia mums galutiniai susidraskyti tarpusavyje. Toje aplinkoje, kurioje mes šiandien gyvename, K.Kieslowskio filmai yra labai reikalingi, – teigė I.Keidošiūtė.
Išskirtinio žiūrovų dėmesio verta specialioji programa, šiemet skirta prieš 20 metų mirusiam kino meistrui K.Kieslowskiui – festivalyje bus pristatytas jo šedevras „Dekalogas“. Apdovanotas daugybėje kino festivalių, kino kritikų vienareikšmiškai pripažįstamas vienu reikšmingiausių XX a. filmų, „Dekalogas“ viename Paryžiaus kino teatre kasdien buvo rodomas net dvejus metus.
Kino kritikė Izolda Keidošiūtė teigia, jog K.Kieslowskis yra viena iš pasaulio sąžinių. „Tai režisierius, kurio filmai neleidžia mums galutiniai susidraskyti tarpusavyje. Toje aplinkoje, kurioje mes šiandien gyvename, K.Kieslowskio filmai yra labai reikalingi“, – teigė I.Keidošiūtė.
Festivalio metu bus parodytos visos 10 filmo dalių, o po kiekvienos jų vyks diskusija, kurią moderuos Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys.
Nepamiršti ir jaunieji žiūrovai – šiemet jie turės galimybę išvysti filmus „Mami Fatale“ bei „Klajoklių klubas“. Į renginio programą įtrauktos ir lenkų jaunosios dramaturgijos ekranizacijos, kurios bus pristatomos bendradarbiaujant su Vilniaus tarptautiniu teatro festivaliu „Sirenos“.
