Trijų kunigų istorija
Trys kunigai prieš kelerius metus stebuklingai avarijoje išvengė mirties, todėl kasmet susitinka pažymėti šią progą. Jų gyvenimai – gana skirtingi. Lisowskis (jį vaidina Jacekas Braciakas) dirba didelio miesto kurijoje, daro karjerą ir svajoja apie Vatikaną, bet jo kelyje maišosi kitas arkivyskupas, kuris maudosi prabangoje, daro politinę įtaką statant didžiausią sanktuariumą Lenkijoje.
Antrasis kunigas – Trybusas (Robertas Więckiewiczius) yra kaimo klebonas vargingoje parapijoje, vis dažniau pasiduodantis žemiškoms silpnybėms. Trečiasis – Kukula (Arkadiuszas Jakubikas) – labai pamaldus, tačiau diena iš dienos prarandantis parapijiečių pasitikėjimą. Jų keliai eilinį kartą susikryžiuoja ir tie įvykiai daro įtaką kiekvieno iš trijų gyvenimui.
„Mūsų filmo tikslas nėra kelti diskusijas dėl tikėjimo ar kritikuoti tikinčiuosius. Tikėjimą vertiname kaip vieną iš intymiausių kiekvieno žmogaus dalykų. Norime kalbėti apie žmonių veiksmus ir poelgius, kurie kelia fundamentalų pasipriešinimą. Mūsų filmas yra meninis kūrinys, kuriame remiamasi daugybe tikrų įvykių, situacijų, kurios kažkur ir kažkada įvyko. Tai labai jaudinanti, bet ir tikra istorija“, – savo darbą pristato kūrėjai.
Alkoholis, godulys, pedofilija
Vis dėlto filmas dar net nepasirodęs ekranuose Lenkijoje jau kėlė aistras. Vieni kalbėjo apie jį kaip apie pagaliau pribrendusią būtinybę kalbėti apie dalies kunigijos nuodėmes – polinkį į alkoholį, godumą, meilės nuotykius, pedofiliją. Kiti kritikavo dėl esą puolamos Katalikų bažnyčios, nuodėmių priskyrimo visiems kunigams.
Pats filmo režisierius W.Smarzowskis interviu žurnalui „Newsweek“ sakė, kad visada kuria filmus apie tai, dėl ko jam pačiam skauda. Jis tikino besijaučiąs lyg apraizgytas Bažnyčios ir religijos, nes jos yra visur – spaudoje, televizijoje, valstybinėse įstaigose ir gatvėse. O paskutinis lašas buvęs tas, kad mokyklą pradėjo lankyti režisieriaus sūnūs ir tada paaiškėjo, kaip plačiai į ugdymo procesą įtraukti religijos klausimai.
Kartu su scenaristu Wojciechu Rzehaku režisierius turėjo konsultantą iš dvasininkų luomo, kuris juos suvedė su kitais kunigais, buvusiais kunigais, kad rodomi vaizdai būtų tikroviški.
„Pabaigoje šviežiai sumontuotą filmą – dar be muzikos, su darbiniu įgarsinimu – parodėme grupei kunigų, kurie vieningai pripažino, kad jis neįžeidžia tikinčiųjų jausmų ir rodo Bažnyčią tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Tik tiek, kad tiek dvasininkai, tiek tikintieji nėra pasiruošę tą vaizdą priimti. Nes Lenkijoje Bažnyčia matoma tik iš vienos pusės – iki altoriaus. To, kas yra už altoriaus, niekas nežino“, – teigė W.Smarzowskis.
Lenkijoje Bažnyčia matoma tik iš vienos pusės – iki altoriaus. To, kas yra už altoriaus, niekas nežino, – teigė W.Smarzowskis.
Į Bažnyčios atstovų kritiką, esą filmas yra vienpusiškas, be niuansų, režisierius atsako klausimu: „Ar todėl, kad pakelia Bažnyčios šventumo skraistę?“ Jis teigia norįs paklausti visų tų kunigų, kurie filmą vadina netikrovišku, ar jie nejaučia gėdos atstovaudami taip sugadintai institucijai, kokia yra Bažnyčia?
„Prieš premjerą įvykusioje peržiūroje kunigams mane šokiravo tai, kad žiūrėjusieji pirštais rodė ir sakė: to vardas toks, o ano – anoks. Susiejo konkrečių dvasininkų pavardes su filmo herojais, su situacijomis“, – žurnalui „Newsweek“ sakė W.Smarzowskis.
Veidmainiauja dauguma
Lenkijoje yra apie 33 tūkst. dvasininkų, daugiau nei 100 vyskupų. Kokią dalį iš jų liečia filme rodomos problemos – godumas, korupcija, žmonių nepaisymas, veidmainystė, meilužiai, alkoholizmas, pedofilija.
Anot režisieriaus, veidmainiauja net apie 90 proc. kunigų, o „žuvis genda nuo galvos“. Tad priekaištus dėl tik tamsiosios Bažnyčios pusės rodymo jis atmeta sakydamas, kad besiruošdamas filmui pamatė, kaip striuka su informacija apie šią instituciją. Esą parodoma, surašoma kraupių reportažų, išėjo kelios knygos, bet tai skamba tik kokią dieną, tada „žmonės su sutanomis viską sušluoja po kilimu“.
„O juk pedofilija tarp dvasininkų neišnyko, vis dar gimsta kunigų vaikai, kunigai sukelia eismo įvykius būdami neblaivūs, smerkia iš sakyklos homoseksualizmą, nors, kaip rodo tyrimai, tarp jų net 30 proc. yra gėjai. Tik pažvelgus į visumą, matosi, kokia tai sugedusi institucija. Tad visiems kritikams atsakau: „Kleras“ yra meninis, ne dokumentinis, filmas, kuris leidžia parodyti glaustai esmę apie aprašomą pasaulį“, – kalbėjo W.Smarzowskis, prisipažinęs, kad bažnyčios, kurioje galėtų filmuoti, rasti Lenkijoje nepavyko – filmavimai vyko Čekijoje.
Režisierius neslepia suprantąs, kad Bažnyčiai jau per 2 tūkst. metų, tad vargu, ar filmas pakeis situaciją iš esmės.
Pamatys ir Lietuva
Rp.pl užsakymu buvo atlikta apklausa, ar W.Smarzowskio filmas „Kleras“ turi galimybių paveikti Bažnyčios hierarchus dėl pedofilijos tarp dvasininkų. 36 proc. apklaustųjų mano, kad taip nutikti gali, tačiau 29 proc. sako priešingai, o 35 proc. respondentų nuomonės neturėjo.
Per pirmąsias 10 dienų po premjeros kino teatruose šį filmą pamatė per 2,5 mln. žiūrovų.
Antradienį Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad „Kleras“ gerina žiūrimumo rekordus. Per pirmąsias 10 dienų po premjeros kino teatruose šį filmą pamatė per 2,5 mln. žiūrovų ir tai yra geriausias rodiklis šiais metais. O iš lenkiško kino iki šiol žiūrimiausias buvo Patryko Vegos „Mafijos moterys“, kurį kino teatruose peržiūrėjo daugiau nei 2 mln. žiūrovų, bet per šešias rodymo savaites.
Lenkijos kino kūrėjų sąjunga tikisi, kad W.Smarzowskio filmas gali būti sėkmingai rodomas ir užsienyje, nes jį rodyti ketinama Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Danijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, taip pat Šiaurės Amerikoje – Kanadoje ir JAV.
15min žiniomis, Lietuvos žiūrovai kitąmet irgi tikriausiai turės galimybę pamatyti šį filmą mūsų kino teatruose.