Išaugęs biudžetas ir valstybės šimtmečio programa
„2016 m. prasidėjo tikrai puikiai. Antrą kartą iš eilės lietuviškas filmas buvo pristatytas Berlyno kino festivalyje. Mariaus Kvedaravičiaus „Mariupolis“ atidarė lietuviško kino metus užsienyje. <…> Metai baigėsi įspūdingai, Giedrės Žickytės ir jos kolegės Maite Alberdi filmo „Aš čia tik svečias“ nominacija Europos kino apdovanojimuose“, – reziumavo R.Kvietkauskas.
Jis džiaugėsi, jog šiemet sėkmės sulaukė ne tik pripažinti režisieriai (Audrius Stonys, Šarūnas Bartas), bet ir pirmuosius žingsnius į kiną žengiantys autoriai – Andrius Blaževičius bei Lina Lužytė.
2017-ieji metai, pasak R.Kvietkausko, taip pat nuteikia optimistiškai – LKC biudžetas šiemet sieks 4 619 000 eurų
2016 m. kino gamybai LKC skyrė 500 000 eurų daugiau nei 2015 m. ir parėmė 114 kino projektų.
2017-ieji metai, pasak R.Kvietkausko, taip pat nuteikia optimistiškai – LKC biudžetas šiemet sieks 4 619 000 eurų. Daugiau lėšų planuojama skirti kino gamybai, ypač valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti. Kinas – laikui imlus procesas, todėl valstybės šimtmetį žyminčių filmų finansavimo procesas prasidėjo jau prieš keletą metų. III konkurso etapui 2017 m., gamybos darbų konkursui, 2017 m. pateikta 20 filmų – 3 vaidybiniai, 14 dokumentinių ir 3 animaciniai trumpametražiai.
R.Kvietkauskas atkreipė dėmesį, jog ne visi šie filmai yra istoriniai: „Daugelis jų susiję su Lietuvos istorija, bet ne tik 1918 m. Visas šimtmetis, nuo pradžios iki pabaigos, gali būti filmo objektas.“
Lietuviško kino platinimo iššūkiai
Pasak R.Kvietkausko, teigiamus rezultatus duoda ir pelno mokesčio lengvata, kuri gali būti aktuali ir lietuviškiems komerciniams filmams.
R.Kvietkauskas atkreipė dėmesį, jog lietuviškam kinui, šiandien užimančiam 19,6 proc. rinkos, vis dar sunku pasiekti savo žiūrovą.
Privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti mokestine lengvata, 2016 m. suteikė 1 850 646 eurų paramą kino kūrėjams. Su 22 įmonių parama buvo įgyvendinami 22 filmų gamybos projektai. Mokestine lengvata pasinaudojusių kino gamybos įmonių išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 9 mln. eurų.
Praėjusiais metais buvo pristatyta nauja finansavimo programa, skirta nacionalinio kino platinimui Lietuvos kino teatruose. Per metus ja pasinaudojo 5 lietuviškų filmų kūrybinės grupės, joms paskirstyta 20 000 eurų.
Tiesa, R.Kvietkauskas atkreipė dėmesį, jog lietuviškam kinui, šiandien užimančiam 19,6 proc. rinkos, vis dar sunku pasiekti savo žiūrovą. Dėl šios priežasties 2017 m. planuojamas mokestinės paskatos filmų gamybai ir paramos platinimui Lietuvoje rezultatų vertinimas: „Lietuviškas kinas užima ne pačias stipriausias pozicijas Lietuvos kino teatruose. Šiais metais norime šiek tiek atviresnės ir aštresnės diskusijos su kino platintojais ir rodytojais“, – teigė LKC vadovas.
R.Kvietkausko paklausus apie kino teatrų ir skaitmenizuotų kino salių tinklo plėtrą regionuose, jis pasidalino Vilniaus kino klasterio tyrimo duomenimis – daugiau nei pusėje Lietuvos teritorijos kinas profesionaliu formatu nėra prieinamas. „Ilgą laiką regionuose kino teatrai buvo uždarinėjami, šiandien komercinių kino teatrų tinklas jau yra stabilizavęsis, tačiau ir didžiuosiuose miestuose, kur yra tiek tinkliniai, tiek mažieji kino teatrai, manau, vis dar yra erdvės naujiems žaidėjams“, – sakė R.Kvietkauskas.
Pasak jo, sisteminio sprendimo, sprendžiant kino sklaidos regionuose problemą, kol kas nėra: „Yra keletas idėjų, kalbamės su iniciatoriais. Šis sprendimas sudėtingesnis, bet galbūt ilgalaikiškesnis.“
Kino sklaida ir edukacija
2016 m. lietuviški filmai buvo rodomi 60 tarptautinių kino festivalių ir renginių. 2017 m. lietuviško kino sklaidos užsienyje prioritetas bus teikiamas bendriems projektams su Baltijos šalimis. „Kaimynai vieni kitais retai domisi, taip yra ne tik mūsų regione, todėl ieškoma iniciatyvų, kaip susidomėjimą paskatinti“, – sakė R.Kvietkauskas.
Lietuva kartu su Estija ir Latvija jau yra pakviesta drauge pristatyti naujausius filmus ir vystomus kino projektus tarptautiniuose kino renginiuose Italijoje, Irane, Šveicarijoje, planuojamos bendros veiklos didžiausiose Europos kino mugėse Berlyne ir Kanuose. Taip pat šiais metais planuojamos „Baltijos kino dienos“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra filmų programa visose trijose šalyse.
2016 m. buvo nepamiršta ir lietuviška kino klasika – žiūrovams pristatyti du filmai: suskaitmenintas ir restauruotas Marijono Giedrio „Herkus Mantas“ bei restauruotas Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“.
Sulaukėme daugiau nei 400 paraiškų, kuriose išreiškiamas noras rodyti Lietuvos kino paveldą auditorijai. Nors turime patį moderniausią formatą, ne visuose regionuose yra galimybė jį rodyti, todėl pradėjome leisti „Blu-ray“ diskus, – teigė R.Kvietkauskas.
„Sulaukėme daugiau nei 400 paraiškų, kuriose išreiškiamas noras rodyti Lietuvos kino paveldą auditorijai. Nors turime patį moderniausią formatą, ne visuose regionuose yra galimybė jį rodyti, todėl pradėjome leisti suskaitmenintų ir restauruotų filmų „Blu-ray“ diskus viešam naudojimui“, – teigė R.Kvietkauskas.
Prie susidomėjimo sulaukusių LKC edukacinių projektų – ugdymo bazės, „Audiovizualinių XX a. archyvų“ – nuo šių metų prisidės nauja iniciatyva, skatinanti kino klubų veiklą mokyklose. Antrus metus įgyvendinama tarptautinė kino edukacijos programa „Europos kino klubų ir mokyklų licencijavimas“ – tai ne tik nemokamo ir legalaus kino peržiūros, bet ir jas lydinčios diskusijos.
„Mokyklos gaus galimybę pasižiūrėti apie 50 filmų iš Lietuvos ir Europos. Po apklausos projekte pasiryžo dalyvauti 120 Lietuvos mokyklų“, – pasakojo R.Kvietkauskas.
