1. „Tai tik pasaulio pabaiga“ (orig. Juste la fin du monde) / 2016
Šių metų „Kino pavasario“ programoje rodytame talentingo režisieriaus Xaviero Dolano kino darbe „Tai tik pasaulio pabaiga“ regima komplikuota šeimos drama.
Po dvylikos metų į namus trumpai viešnagei atvykus broliui (34-ių metų Louisui), tarp šeimos narių stoja nejauki tyla. Louisas vargiai pažįsta savo jaunėlę seserį, o ir apie brolį ir jo naująją šeimą nežino beveik nieko. Todėl palaikyti pokalbį prie stalo tampa sunkiau nei sunku.
Prikaustančioje susvetimėjimo situacijoje žiūrovui palaipsniui atskleidžiamos priežastys, kodėl vienas iš brolių taip atitolo nuo šeimos. Viena svarbiausių mįslių, išliekanti iki pat filmo pabaigos – ar Louisas ras progą atskleisti šeimai, jog miršta.
Filmą „Tai tik pasaulio pabaiga“ jau galite pasižiūrėti ir išmaniojoje „Telia“ televizijoje.
2. „Septynios velniškai ilgos dienos“ (orig. This Is Where I Leave You) / 2014
Situacija, į kurią patenka filmo herojai, nuo pat pradžių nežada nieko gero. Po tėvo mirties keturi, tarpusavyje ryšių nepalaikantys jo vaikai, atvyksta į motinos namus praleisti gedulo savaitės kartu.
Tačiau net ir septynios dienos po vienu stogu gali virsti amžinybe. Ypač, kai vidinės šeimos intrigos ima pintis su slėpiningomis kartu atvykusių antrųjų pusių istorijomis.
Keturi vaikai, trys mylimieji ir motina turi daug ką viens kitam pasakyti, tik ar tai, kas bus atskleista, galutinai nesugriaus šeimos santykių?
3. „Viskas normaliai!“ (orig. Everybody's Fine) / 1990 / 2009
Yra dvi šio filmo versijos: italų režisieriaus Giuseppe's Tornatore's (1990) ir britų režisieriaus Kirko Joneso kino perdirbinys (1990). Pirmosios kino juostos veiksmas vyksta Italijoje, o antrosios – JAV. Nepriklausomai nuo to, kurią pasirinksite – nesuklysite. Tai du, išties meistriškai sukurti kino darbai.
Abiejuose filmuose perteikiama istorija yra labai panaši – našlys, pensijinio amžiaus sulaukęs tėvas, nusprendžia aplankyti savo suaugusius vaikus, kurie visi gyvena skirtingose šalies dalyse.
Apie savo vaikų gyvenimus jis žino tiek, kiek jie jam pasakoja telefonu, na, jog visiems sekasi normaliai laimingose šeimose, mylimuose darbuose ar sėkminguose versluose.
Tačiau ar tai, ką patiems artimiausiems pasakojame telefonu, yra didžioji ar mažoji mūsų kasdienybės dalis – klausimas, kuris virsta šios dramos epicentru.
4. „Amarcord“ / 1973
Legendinis Federico Fellinio filmas „Amarcord“ jus nukels į 1930-ųjų Italijos pajūrio miestelį Rimini, kur suaugusieji šėls kaip vaikai, o kaitinančios saulės atokaitoje dvelkis ilgesingos seksualinės aistros.
Čia išvysite ir tradicinę italų šeimą, kur prie pietų stalo sūnaus išprovokuotas konfliktas priverčia tėvą jį vaikytis aplink namą, o motinai stojus ginti sūnaus, tarp suaugusiųjų įvykęs ginčas baigiasi grasinimais nusižudyti.
Viskas, be abejo, su rafinuota humoro ir absurdo doze, kuri, nepaisant kino kuriamo šaržo ir hiperbolės, atskleis nesumeluotą dalį šeimyninio gyvenimo tikrovės.
5. „Mažoji mis“ (orig. Little Miss Sunshine) / 2006
Neapsigaukite, šis filmas nė iš tolo neprimena daugybės filmų „visai šeimai“, kuriuos galite išvysti savaitgalio vidurdienį per televiziją. Ne tik žiūrovų, bet ir kino kritikų puikiai įvertintas filmas 2006 metais nušlavė net 2 kino Oskarus.
„Mažoji mis“ – draminė komedija apie išsiskaldžiusią šeimą, kuri susivienija vienam tikslui – nuvežti savo jaunėlę dukrą į rinkimus. Tačiau ne geltonas sugedęs autobusas, kuriuo keliaujama į tikslą, kursto komišką pasakojimo dramą.
Svarbiausi čia – personažai: homoseksualus dėdė, linkęs į savižudybę, seksualinių aistrų valdomas senelis, keliantis daug nepatogių scenų, visos kelionės metu aršiai konfliktuojanti tėvų pora, net ir pati Miss, kurios portretas veikiau primena antiherojaus archetipą.
Kai tokia šeimyna susigrūda į vargiai užsivedantį autobusą, patikėkite, tai bus ilga išlikimo kelionė.