Trys Kinijos veidai
Kalnai gali pasislinkti, bet žmogiškos vertybės, širdžiai mieli dalykai ir gilios tradicijos nepasikeičia per amžius. Populiaraus dueto „Pet Shop Boys“ kultine daina „Go West“ prasidedanti kinų režisieriaus Jia Zhang-ke metaforų, simbolių ir užkoduotų poteksčių pilna epinė drama „Kalnai gali pasislinkti“ (Mountains May Depart) apžvelgia tris sparčiai besikeičiančios Kinijos laikotarpius: šaltą komunistinę praeitį (1999 m.), ekonomiškai žydinčią dabartį (2014 m.) ir ateitį savanoriškoje emigracijoje (2025 m.).
Kiekvieną laikmetį ekrane atspindi skirtingas kino formatas: prasideda nuo portreto, šiek tiek prasiplečia ir pagaliau užpildo plačiausią ekraną. Trys dalys skiriasi emociškai ir atskleidžia ankstesnių pasirinkimų pasėkmes, bet režisierius sudėlioja akcentus pasikartojančiais elementais: po tris kartus skamba „Pet Shop Boys“ daina ir Honkongo dainininkės romantinė baladė, ant pietų stalo garuoja ką tik išvirti ir rankomis išminkyti koldūnai, dangų nušviečia fejerverkai, šalia likimo džiugintos ir nuviltos moters uodegą vizgina labradorų veislės šuo.
Banguojantis likimas
Jia Zhang-ke pasirinko dominuojančias šių metų konkurso temas: skausmingos meilės dilemos, artimo žmogaus netekties įtaka, streikuojantys tėvų santykiai ir nesusikalbėjimai su vaikais.
Jia Zhang-ke pasirinko dominuojančias šių metų konkurso temas: skausmingos meilės dilemos, artimo žmogaus netekties įtaka, streikuojantys tėvų santykiai ir nesusikalbėjimai su vaikais.
Pirmoji dalis skiriama meilės trikampiui, kai nuoširdi mergina (daugiaplanį vaidmenį puikiai atlieka režisieriaus etatinė aktorė, mūza ir žmona Zhao Tao) priverčiama pasirinkti tarp turtingo pasipūtėlio verslininko ir anglies šachtoje dirbančio rūpestingo paprasto vyro.
Klaidingai išspręsta jausmų algebros lygtis ir prioritetas pinigams moterį nubloškia į skyrybų liūną, o kitą žmoną suviliojęs sutuoktinis dar prisiteisia (arba nusiperka) nepilnamečio sūnaus globą.
Antroji dalis nusitaiko į šeimos dramą ir pasiaukojimą, kai lemtingas širdies smūgis pakerta sielvartaujančios ir vienišos moters tėvą, o neturtingasis draugas grįžta į gimtąjį miestą su gąsdinančia gydytojų diagnoze. Liūdnos aplinkybės suteikia vienintelę progą bent per laidotuves pamatyti sūnų, bet berniukas atskrenda iš Šanchajaus neatpažįstamai pasikeitęs.
Trečioji emocingo filmo dalis nuneša į netolimos ateities prabangiąją ir technologijomis išraizgytą Australiją, bet čia paaiškėja, kad pinigai šiame pasaulyje negali nupirkti absoliučiai visko.
Kiek beturėtum turtų, laimės niekas tau neparduos. Radikaliai pasikeitusioje aplinkoje žmonės bendrauja angliškai, o įvykių centre atsiduria savarankiškas 18-metis sūnus, kuris neapkenčia praeityje užstrigusio ir aptingusio tėvo, bet neprisimena tikrosios mamos ir šilumą atranda trigubai vyresnės mokytojos glėbyje.
Nepaslenkamas favoritas
Kelionė per laiką baigiasi tuo pačiu „Go West“, bet jau kitokiu ir ašarą išspaudžiančiu šokiu, koks jis buvo optimistinėje, siautulingoje ir džiaugsmingoje pradžioje. Jia Zhang-ke savo apdovanojimų kolekcijoje turi „Auksinį liūtą“ už dramą „Tykus gyvenimas“, o šiemet atėjo laikas nusiskinti „Auksinę palmės šakelę“.
„Kalnai gali pasislinkti“ yra geriausias nelygaus Kanų festivalio filmas. Kol kas pats Jia Zhang-ke nežino, ar jo premjera įvyks Kinijoje („Kino pavasaryje“ rodytas „Nuodėmės prisilietimas“ buvo uždraustas).
Šį kartą režisierius nesikabinėja prie šalies valdžios ir politikos, paslepia smurtą, tačiau be užuolankų kritikuoja kapitalizmo plėtrą, įsikerėjusią globalizaciją ir Kinijos piliečių geismą ieškoti laimės užsienyje. Nepamirštamas ir mįslingai dingęs iš radarų Malaizijos avialinijų reisas Nr. 370, nes lėktuvo nepavyksta surasti net 2025 metais.
„Kalnai gali pasislinkti“ yra geriausias nelygaus Kanų festivalio filmas. Kol kas pats Jia Zhang-ke nežino, ar jo premjera įvyks Kinijoje.
Senukų meditacijos sanatorijoje
Lietuvos kino teatruose stebuklus su „Didžiu grožiu“ išdarinėjęs Paolo Sorrentino gali ramiai ruoštis dar vienam žygdarbiui.
Konkursinėje programoje išsiskleidusi „Jaunystė“ (Youth) užbūrė režisieriaus mėgstama choreografija, vizualine meditacija, pedantiškai išskaičiuotomis kompozijomis, muzikiniu išradingumu ir fenomenaliu 82-ejų metų sero Michaelo Caine’o vaidmenimi.
Itališką melodramą po savo sparnu priglaudusi Holivudo studija „Fox Searchlight“ pasirūpins, kad britų kino veteranas prisiliestų prie nominacijos „Oskarui“. Simfoninio orkestro dirigentas ir kompozitorius veikliausiais karjeros metais kūrė paprastas melodijas dieviškam žmonos balsui, o dabar neatranda ūpo, atostogauja Šveicarijos Alpių sanatorijoje, leipsta nuo masažų ir bendrauja su spalvingais žmonėmis.
Bičiulis režisierius veteranas (aktoriui Harvey Keitelis neįtikėtinai pasisekė su įdomiu vaidmeniu, kokių jam seniai nerašo Holivudo scenaristai) atvažiavo pasisemti įkvėpimo ir užbaigti scenarijų 20-ajam filmui „Paskutinė gyvenimo diena“ su keturiais jaunais konsultantais, amerikiečių aktorius Paulas Dano mielai stebi senukų elgesį, paslaptingai repetuoja ir ieško susikaupimo vaidmeniui Vokietijoje, o nervinga kompozitoriaus dukra užsuka pasiguosti, kad amžiną meilę suokęs draugas (jis gi amerikiečių režisieriaus sūnus) pabėgo glamžytis su populiaria dainininke. Gerai, kad akimis pamirksi barzdotas alpinistas.
Skirtingos nuomonės
Ekstravagantiškas, stilingas ir elegantiškas filmas dėliojasi natas muzikinei gyvenimo simfonijai su traškančiais saldainių popieriukais, bandoje besiganančių karvių skambaliukais, parduotuvės lentynoje sustatytų laikrodžių gegutėmis ir, žinoma, gyvu profesionaliu orkestru. Belaukdamas finalinės operos princo Charleso gimtadieniui italų režisierius miksuoja džiazo, popmuzikos, roko dainas novatoriškai sudiriguotu skambesiu.
Lyginant su nesėkmingu anglakalbiu eksperimentu „Kažkur turi būti ta vieta“ (This Must Be the Place), pasimokęs iš klaidų P.Sorrentino parašė turiningus ir prasmingus dialogus, pratrūkstančius linksmu humoru, pamąstymais apie senatvę, nostalgiškais prisiminimais ir jaunatviškomis iliuzijomis.
Nutukęs ir sunkiai kvėpuojantis futbolininkas Diego Maradona su Karlo Marxo tatuiruote ant nugaros fantastiškai spardo teniso kamuoliuką.
Nestinga magiško realizmo momentų, erotiškų fantazijų ir lakios vaizduotės scenų. Vienoje jų nutukęs ir sunkiai kvėpuojantis futbolininkas Diego Maradona su Karlo Marxo tatuiruote ant nugaroa fantastiškai spardo teniso kamuoliuką.
Seniai nematyta veteranė Jane Fonda perima iniciatyvą tik viename šmaikščiame ir sąžiningame pasimatyme, kai priblėsusi ir arogantiška Holivudo žvaigždė specialiai atvyksta į sanatoriją pranešti savo nuomonę apie netinkamai pasiūlytą vaidmenį.
„Oskarą“ laimėjęs P.Sorrentino retai įtinka griežtiems kritikams, tad ir ankstyvo ryto seanse salėje „Lumiere“ girdėjosi nepatenkintųjų choro mūkimas, kurį mikliai užtvindė ir paskandino plojimų jūros bangos.
Lietuviškam repertuarui nupirkta saldi, jautri ir melancholiška „Jaunystė“ mieliau susidraugaus su mažiau įnoringais ir nebambančiais žiūrovais. Kanuose jis tikriausiai vėl liks su tuščiu kraičiu.
