Parengiamiesiems filmo darbams jau atriekta daugiau nei 70 tūkst. litų. Iš viso filmo kūrėjai skaičiuoja, kad planuojamas jo biudžetas pareikalautų 2,5 mln. litų. Iš LKC prašyta 1,8 mln. litų.
Ne asmenybės, o konteksto pristatymas
LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas sakė, kad šiemet filmo kūrėjai buvo pateikę paraišką gamybos etapui finansuoti, tačiau, Kino tarybos nuomone, tam dar per anksti – prieš tai reikia tobulinti patį scenarijų.
Tačiau tai, kad šiemet projektas nebuvo finansuotas, nebūtinai reiškia, kad jo vykdytojai toliau nedirbs prie sumanymo.
„Tačiau tai, kad šiemet projektas nebuvo finansuotas, nebūtinai reiškia, kad jo vykdytojai toliau nedirbs prie sumanymo“, – pažymėjo R.Kvietkauskas, leisdamas suprasti, kad pateikus patobulintą scenarijų kūrėjai galėtų vėl pretenduoti į milijoninę valstybės paramą.
R.Kvietkauskas priminė, kad režisieriaus J.Vaitkaus filmas būtų ne dokumentinis, o vaidybinis, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad tai bus pasakojimas apie vieną kontroversišką istorinę asmenybę ir jos gyvenimą.
„Tai labiau istorinių lūžių konteksto pristatymas. Juk žinome daugybę istorinių filmų apie įvairias asmenybes, nebūtinai sutinkant su jų požiūriais. Ideologiškai orientuotas ar kryptingai sumanytas filmas prarastų savo, kaip meno kūrinio, vertę. Geriausiai savo sumanymą galėtų pakomentuoti scenarijaus autorius Saulius Šaltenis, kurį nežinau kas galėtų apkaltinti vienpusišku požiūriu į mūsų istoriją ir nepriklausomybę. Tai yra vienas iš motyvų manyti, kad galėtų gimti įdomus filmas, atspindintis laikotarpį, kuris mums labai skausmingas, tačiau labai svarbus artikuliuoti, žinoti ir susipažinti tiems, kurie menkai prisimena ar neteikia reikšmės“, – kalbėjo R.Kvietkauskas.
Scenarijuje nėra nei vardo, nei šalies
R.Kvietkauskas apgailestavo, kad šiandien Lietuvos kine trūksta istorinių filmų. „Šiandien esant dabartinei aplinkai, ko gero, būtų sunku pasakyti, kad kalbėti apie istorinius 1940 metų lūžius Lietuvoje nereikalinga“, – svarstė LKC vadovas.
Jei jau kalbame apie Salomėją Nėrį, tai ji buvo šiurpiai talentinga, bet ir jos klaidos yra šiurpios, nors, kaip minėjau, scenarijus ne apie tai.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad kūrėjams prašant lėšų parengiamiesiems darbams ir pavadinimas „Salomėja Nėris“, matyt, buvo darbinis, nes šiemet teikiant paraišką finansuoti pačią filmo gamybą projektas vadinosi „Demonų amžius“.
Būtent taip vadinsis knygynuose netrukus pasirodysiantis S.Šaltenio romanas, pagal kurį ir ketinama statyti filmą.
Portalo 15min.lt kalbintas rašytojas pasakojo, kad nei knygoje, nei filmo scenarijuje Salomėjos Nėries vardas net nėra paminėtas. Neįvardijama ir šalis, kurioje herojė gyvena.
Pasakojama apie menininkę, poetę Juditą, gyvenančią laikais, kuriuos S.Šaltenis apibūdina kaip demonų amžių.
„Juditos istorija galėtų būti pritaikoma visoms Rytų ir Vidurio Europos šalims, kurios patyrė okupacijas, aneksijas, užkariavimus, išvadavimus ir t.t. Tai – pasakojimas apie tai, kaip menininkai buvo laužomi, kaip jie kolaboravo. Latviai tame pasakojime atpažins saviškius menininkus, lietuviai galbūt įžvelgs panašumų į Salomėją Nėrį“, – aiškino S.Šaltenis.
Jis sakė nekėlęs sau uždavinio nei ką nors reabilituoti, nei smerkti.
„Aš – ne teisėjas, o pasakotojas. Tik bandau atskleisti, kas vyko žmonių sielose – kokie lūžiai, kokie perversmai. Jei jau kalbame apie Salomėją Nėrį, tai ji buvo šiurpiai talentinga, bet ir jos klaidos yra šiurpios, nors, kaip minėjau, scenarijus ne apie tai“, – tikino S.Šaltenis.