Pomirtinė gulbės giesmė ir Gaga žaibai
Už oficialaus konkurso ribų garsusis amerikiečių prodiuseris Frankas Marshallas „Netflix“ išskirtais pinigais užbaigė montuoti legendinio režisieriaus Orsono Welleso („Pilietis Keinas“) 48 metus bandytą sukurti, cenzūros ir abejonių pančiuose strigusį provokuojantį filmą „Kitoje vėjo pusėje“ (The Other Side of the Wind). Tai dar vienas kultinis filmas, kurio neišpasakytai geidė Thierry Fremaux iš Kanų.
Kontroversiškoji dainininkė Lady Gaga neatpažįstamai debiutavo kine komercinių hitų aktoriaus Bradley Cooperio („Pagirios“) režisuotoje tragiškos muzikantų meilės dramoje „Iškilo žvaigždė“ (The Star Is Born). Ypač amerikiečių kritikų liaupsinamas filmas negalėjo apsieiti be nesuplanuotų specialių efektų – praėjus maždaug 15 minučių nuo seanso pradžios iš Lido salą užklupusios audros debesų smogė žaibas ir pataikė tiesiai į dar diktatoriaus Benito Mussolini pastatytų kino rūmų „Sala Grande“ aparatinę. Filmas išsijungė, o kol buvo tvarkomi techniniai nesklandumai ir sugedęs projektorius dainininkė Lady Gaga laidė oro bučinius.
Dviveidžiai meilužiai
Minimalistinis ir įdomus filmas turėtų sėkmingai keliauti per tarptautinius kino festivalius, bet Olivierį Assayasą parduoti platesnei auditorijai, kaip jis pats ironiškai juokauja, bus neįmanoma, kad ir ką besugalvotum.
Karjerą pradėjęs kino kritiku Olivier Assayasas („Karlosas“, „Debesys virš Sils Marijos“, „Asmeninė prekiautoja“) išlieka intelektualiu režisieriumi. Naujausia jo itin prancūziška drama „Neišgalvota“ (Non-Fiction) pasižymi literatūriškumu ir šmaikštumu. Mandrą scenarijų jis vėl grindžia gausiai, bet įtraukiančiai kalbančiais dialogais. Pats save kartojantis Olivieris tęsia pomėgį patyrusius ir mėgstamus aktorius (Juliette Binoche, Guillaume’as Canet) sukryžminti su charizmatiškais ekrano naujokais (Christa Theret). Ir jam vėl pavyksta puikiai, nors panašios situacijos jau matytos ir išeksploatuotos prancūziškame kine. Minimalistinis ir įdomus filmas turėtų sėkmingai keliauti per tarptautinius kino festivalius, bet Olivierį Assayasą parduoti platesnei auditorijai, kaip jis pats ironiškai juokauja, bus neįmanoma, kad ir ką besugalvotum.
„Neišgalvota“ skatina diskutuoti apie kiną ir palankiau vertinamus TV serialus, vis dar spausdinamas knygas ir jų digitalizuotas versijas, piratavimą ir kopijavimą, knygų skaitymo metodus ir internetines versijas, „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“. Kad ir kaip nesinorėtų Lietuvos draudėjų valdžiai, dauguma pokalbių rytais ir vakarais, darbe ar namuose plėtojasi prie kaupinų taurių balto ar raudono vyno. Assayasas smagiai ir romantiškai įpina neištikimybės temą. Knygų leidėjas įsijaučia į trumpą ir tarsi slaptą aistros romaną su jaunesne koketuojančia bendradarbe, atsakinga už literatūrinių veikalų skaitmenizavimą ir paruošimą skaitymui virtualioje erdvėje. Tuo pačiu metu neįtarianti sutuoktinio posūkių į kairę nesisieloja ir laimingai glamžosi jo atstumto rašytojo glėbyje. Tik čia iškyla bėda, nes originalių idėjų neprigalvojantis autorius mėgsta tikrus asmeninius patyrimus suguldyti į knygos puslapius.
Ironiški pokalbiai ir apie kiną taip pat
Tarp nepaliaujamos prancūziškos meilės intrigų Olivieris Assayasas leidžia sau išsamiai ir ypač juokingai išanalizuoti „Auksine palmės šakele” ir „Oskaru“ apdovanotą Michaelo Haneke šedevrinį filmą „Baltas kaspinas" (White Ribbon), o taip pat linksmai prisimena plačiai rodytą pramoginę fantaziją, kurioje pirmą kartą buvo kine buvo parodytas oralinio sekso momentas.
Kaip visuomet etatinė režisieriaus aktorė Juliette Binoche mėgaujasi trumpesniu, bet sodriu vaidmenimi. Ji net gauna galimybę išbandyti save policiniame kriminaliniame TV seriale, kuriame aktorei tenka persekioti ir šaudyti į nusikaltėlius. Nors tai ir apsimoka, Juliette nebenori pasirašyti kontrakto ketvirtam sezonui ir paprašo scenaristų įspūdingai nužudyti jos personažę.
„Neišgalvota“ (tarptautinis pavadinimas) arba „Dvigubas gyvenimas“ (prancūziškas pavadinimas) ryškiai pretenduos į Venecijos kino festivalio prizą už geriausiai parašyti scenarijų, bet nieko daugiau.
Kaubojiškos giesmės prie viskio ir lopetos
Venecijos „Netflix“ kino festivalyje penktadienį jodinėjo broliai Joelis ir Ethanas Coenai, kurie turėjo pilną laisvę daryti, ką tik geidžia. Jau keli metai praėjo nuo judviejų pastarojo vesterno, kol broliai ilgai ir ramiai filmavo originalius trumpametražius filmus, suplanuotus transliacijoms internetu ir televizijoje. Venecijai pasiūlius ir Coenams panorėjus, internetinis veikalas pavirto didelio ekrano atrakcija iš komedijos, veiksmo, misterijos, siaubo, melodramos, vesterno ir miuziklo (kompozitorius Carteris Burwellis įrašinėja muziką daugumai Brolių filmų). „Baladė apie nuostabųjį Basterį“ (The Ballad of Buster Scruggs) sujungia šešis skirtingus ir banguotus Coenų filmus su jų įprastais ir naujai pakviestais aktoriais.
Joelis ir Ethanas nesunkiai sumąstė, kaip tarpusavyje nesusijusias istorijas sulipdyti į bendrą filmą. Jie paėmė apie apdulkėjusią 500 puslapių knygą, padalijo į šešis skyrius, kurių kiekvieną pradeda spalvota iliustracija. Nematoma ranka varto puslapius, o perskaitę pirmus įžanginius apysakos sakinius mes atsiduriame įvairiose Laukinių Laukinių Laukinių Vakarų lokacijose. Trumpo kino formatas leido Coenams eksperimentuoti, žongliruoti žodžiais, režisuoti gyvūnus, pasismaginti šaudynėmis tarp kaubojų ir indėnų. Jų vaizduotė, fantazija, juodas humoras, vesterniška nuotaika ir išmonė paverčia kiekvieną istoriją nenuspėjama ir unikalia. Ir visai nesvarbu, kad melodingos baladės skamba tik keturiose serijose. Ne viskas pasiseka ir istorijos groja nevienodai.
„Netflix“ prenumeratoriai galės pasimėgauti Coenų išdaigomis, bet Venecijos epizodinis filmas iškrito iš oficialaus konkurso konteksto. Neapleido nuojauta, kad režisierių autoritetas taip paveikė meno vadovą Alberto Barberą, kad jis paaukojo vieną vietą broliams.
Šešios Laukinių Vakarų istorijos
Vesterniškų filmų rinkinio pavadinimas yra kiek apgaulingas ir netikslus, nes Timo Blake’o Nelsono („O, Broli, kur tu?“) dainingąjį kaubojų Basterį Skrugsą (taip pat žinomą pravarde San Sabo Čiulbuonėlis) sutinkame pirmoje ir pačioje juokingiausioje bei smurtiškiausioje novelėje. Monumentų slėnio takais jis atjoja žirgu Deivu (visi herojams akomponuojantys gyvūnai brolių Coenų pasaulyje turi vardus) į smuklę, kurioje jam atsisakoma parduoti išsiilgto viskio. Juokdariui tenka išeiti į miestelio centrinę gatvę lemtingų šūvių akistatai.
Vienišas kaubojus Jamesas Franco kukliai užsimano apvogti pirmąjį ir vienintelį prerijų banką, bet patenka į nepramušamų virtuvės indų ir kartuvių spąstus. Veteranas važnyčiotojas Liamas Neesonas sniegingais ir šaltais maršrutais pasirodymams vežioja Londone surastą bekojį ir berankį motyvacinių istorijų pasakotoją dėl išmaldos maistui. Kultinis rokeris Tomas Waitsas žuvyčių, drugelių, elnio, pelėdos ir asilo Timo akivaizdoje desperatiškai ieško brangakmenių. Airis Brendanas Gleesonas su kolega anglu rimtai išgąsdina tris europiečius pakeleivius karietoje, prisipažinę savo slaptas profesijas. Jie medžioja pabėgusius ir paieškomus gudruolius, o po to atsiima honorarą.
Geriausiame penktame epizode ginklo rankose niekuomet neturėjusi naivuolė Zoe Kazan („Svajonių mergina“) išsiruošia į alinantį karavaną artimiausios traukinio stotelės link, o pakeliui sprendžia dilemas su kelionę suplanavusiu broliu, rūpestingu profesionaliu šauliu, pasipiršti sumojusiu jaunu derybininku ir kitus keliauninkus erzinančiu Džeko Raselo terjerų veislės šuneliu, pakrikštytu Prezidentu Pyrsu.
