A.Stonys apie „Skalvijoje“ pristatomą režisierių D.Makavejevą: „Nemandagus, nesilankstantis ir neprisitaikantis kinas“

D.Makavejevas prisidėjo prie Juodosios bangos, Jugoslavijos 7 deš. kino judėjimo, įkvėpto prancūzų Nouvelle vague, susiformavimo.

Programoje atrinkti filmai žymi skirtingus režisieriaus kūrybos laikotarpius – nuo pirmųjų filmų iki pripažinimą atnešusių darbų bei kūrybos užsienyje. Retrospektyvoje bus parodyti penki ilgametražiai režisieriaus filmai, o trumpametražis „Paradas“ (1962, 11 min.) – kartu su debiutiniu filmu.

„Makavejevo kinas – unikali erotikos, politikos, parodijos, faktų ir fikcijos sintezė. Sekdamas Godardo fragmentišką formą jis sukūrė savitą braižą ir tapo viena iš provokatyviausių ir politiškiausių figūrų modernistinio kino istorijoje. Jo filmai žiūrovams primins Jeaną-Lucą Godardą, Luisą Bunuelį ar Johną Watersą“, – pasakoja Makavejevo filmus retrospektyvai atrinkusi „Skalvijos“ kino centro programų vadovė Eglė Maceinaitė.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, režisieriui Audriui Stoniui serbų autoriaus kūryba puikiai pažįstama. Makavejevui dėstant Harvardo universitete, Stoniui teko su juo pabendrauti asmeniškai.

„Man teko sutikti Dušaną Makavejevą Harvardo universitete, kur į jo paskaitas studentai veržėsi lyg į roko žvaigždės koncertą. Po paskaitos Dušanas mane pakvietė puodeliui kavos universiteto kavinėje. Kavą mes gėrėme ne mažiau nei dvi valandas. Jis pasakojo apie filmus, kuriuos norėtų sukurti ir filmus, kuriuos tiesiog kuria mintyse, žinodamas, kad jie niekada neišvys ekrano. Kalbėjo apie tai be nuoskaudos ar kartėlio. Jis tiesiog gyveno, kvėpavo kinu ir kūrė kiną čia pat, gerdamas kavą.

Kiekviena jo papasakota idėja mano vaizduotėje virsdavo filmais taip ryškiai lyg šiandien būčiau juos pamatęs kino ekrane.

Labai aiškiai mačiau prieš save režisierių, kuris negalėtų sutilpti jokioje sistemoje, kurio negalėtų apibrėžti jokios kino konvencijos. Balkaniškas sprogstamasis užtaisas, paties režisieriaus žodžiais, sugriaudavo visus tiltus tiek liberaliai totalitaristėje Jugoslavijoje, tiek ir Vakaruose, kur Dušanui Makavejevui teko emigruoti po to, kai visi Jugoslavijos kino teatrai, neatlaikę politinės satyros, grotesko svorio, užtrenkė duris jo filmams.

Dušanas Makavejevas nebuvo politinio kino kūrėjas surauktais antakiais. Jo filmai banaliausius propagandinio kino įvaizdžius išsuka iki žaižaruojančio grotesko, absurdo, fantasmagorijos, kurioje taip aiškiai išryškėja autentiškos, nesumeluotos realybės kontūrai.

Nemandagus, nesilankstantis ir neprisitaikantis kinas. Šiuolaikiniame sušukuotame pasaulyje tai tampa retenybe ir nesenkančiu kūrybinės jėgos šaltiniu“, – apie Makavejevą pasakoja A. Stonys.

Gruodžio 8 d. A. Stonys žiūrovams pristatys garsiausią ir vieną skandalingiausių režisieriaus darbų – „WR.: Organizmo paslaptys“ (1971). Gruodžio 9-ąją šią juostą pristatys ir kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

„Chuligano D. Makavejevo retrospektyva – puikus masalas žiūrovų protui ir vaizduotei, nes, norint įvertinti Makavejevo satyrą, juodą humorą, vizualinį tikslumą, politines aliuzijas, reikia tam tikro žiūrovo nusiteikimo“, – sako I. Keidošiūtė.

Retrospektyvos programa:

Gruodžio 6, 8 d. „Paradas“ + „Žmogus – ne paukštis“ (1965)

Gruodžio 7, 9 d. „Meilės istorija, arba Telefonistės tragedija“ (1967)

Gruodžio 7, 10 d. „Nekaltybė be apsaugos“ (1968)

Gruodžio 8, 9 d. „W.R.: Organizmo paslaptys“ (1971)

Gruodžio 6, 10 d. „Coca-cola“ vaikis“ (1985)

Retrospektyvą organizuoja „Skalvijos“ kino centras, remia Lietuvos kino centras.