Adelaina (aktorė Blake Lively) gimė 1908 m., o sulaukusi 29 metų patenka į avariją. Dėl mašinos dūžio, ledinio vandens ir žaibo kirčio kombinacijos, kurios viduryje atsiduria Adelainos kūnas, įvyksta mokslinis fenomenas – Adelaina nustoja senti. Pasak pasakotojo, šis mokslinis gyvybės eliksyras bus atrastas tik 2035 metais.
Po stebuklingo įvykio Adelainos gyvenime džiaugsmo vis mažėja. Rafinuota, graži moteris nenori būti eksperimentų auka, todėl yra priversta palikti savo dukterį ir keisti tapatybę kas dešimtmetį, nutraukdama visus per tuos metus susidariusius ryšius.
Tačiau po daugybės slapstymosi metų jos dukra Flemming (aktorė Elena Burstyn), savo išvaizda tinkanti Adelainai į močiutes, tenori, kad jos mama nustotų slapstytis ir pradėtų gyventi prasmingą gyvenimą. Prie šio plano pildymosi prisideda jaunas filantropas Elis (aktorius Michielis Huismanas), kuris ryžtingai atsisako priimti neigiamus atsakymus.
Paprastai kino filmuose, ypač fantastiniuose, nesistengiama detaliai papasakoti, kaip filmo pasaulis yra sukuriamas ir kokia logika jame veikia.
Jeigu Daktaras Emetas Braunas būtų pradėjęs aiškinti Marčiui, kaip veikia jo laiko mašina, arba kiekvienas vampyrų filmas turėtų atsakymą, kokie cheminiai pokyčiai vyksta žmogaus kūne po vampyro įkandimo, jie tiesiog pasidarytų juokingi. Realiame gyvenime to negalime paaiškinti, todėl ir kūrėjų siūlomi paaiškinimai mūsų neįtikina. Paprastai žiūrovas susipažįsta su filmo pasauliu jį žiūrėdamas ir supranta, kad nereikia to priimti už gryną pinigą.
Deja, „Adelainos amžius“ scenaristai to nesuprato ir moksliniais terminais bandė paaiškinti, kaip automobilio avarija privertė Adelainą nustoti senti. Fone nuolat buvo girdėti pasakotojo, kalbančio dokumentiniu stiliumi, balsas. Po kurio laiko pradedi į tokį režisūrinį sprendimą žiūrėti kreivai ar galiausiai juoktis.
Dramos ir romantikos filme netrūksta, tačiau ji niekuo nesiskiria nuo senesnių romantinio žanro filmų. Vaikinas sutinka merginą, kovoja dėl jos ir ją laimi.
Fone nuolat buvo girdėti pasakotojo, kalbančio dokumentiniu stiliumi, balsas. Po kurio laiko pradedi į tokį režisūrinį sprendimą žiūrėti kreivai ar galiausiai juoktis.
Tai gal ir įprastas, tačiau pasenęs meilės istorijos siužetas, neatitinkantis šių dienų moters padėties. Visgi, filme matome ir kitokios dramos.
Miršta Adelainos mylimas šuo ir suvokimas, jog laikas eina, o ji pati nesikeičia, priverčia atsisakyti ryšių su Elisu. Tačiau tuoj pat suprantame, kad tokia reakcija yra perdėta, kadangi vėliau paaiškėja, jog tai ne pirmasis Adelainos šuo, kuris miršta. Tiesą sakant, ji turi visą nuotraukų albumą, kuriame sudėtos identiškų tos pačios veislės šunų nuotraukos.
Filme Adelaina vaizduojama daug žinanti, todėl kai režisierius ir scenaristai bando įtikinti, kad kai kurie dalykai, kuriuos ji patiria, yra nauji, žiūrovui sunku patikėti.
Istorija pasidaro įdomesnė, kai Elis įtikina Adelainą važiuoti į jo tėvų metines. Paaiškėja, kad Eliso tėvas Viljamas (aktorius Harrisonas Fordas) yra buvęs Adelainos mylimasis, ketinęs jai net pasipiršti.
Tačiau Adelaina, tuo metu besivadinanti Džeine, prisistato savo pačios dukra. Toks istorijos posūkis suteikia filmui naują dramatinį posūkį. H.Fordas visiškai prikausto žiūrovų dėmesį savo vaidyba. Kino veteranas suvaidino bene geriausią vaidmenį per pastaruosius 23 metus.
Apibendrinant, „Adelainos amžius“ yra kaip lengvas atrakcionas, kurio pradžia gal ir nuobodoka, tačiau pabaiga priverčia įsitempti ir stipriai įsikibti į kėdės ranktūrius. Režisierius Lee Tolandas Kriegeris, atsisakęs keleto dalykų, galėjo sukurti tikrai neblogą romantinį, fantastinį filmą. Deja, užuot tai padaręs, jis sukūrė nedidelę austrę, aplipusią pigiomis klišėmis, o tos austrės viduje – mažas perlas – H.Fordas.
