Aktorių sužavėjo šiame filme meistriškai pasitelkiamas elipsinis pasakojimas – stebinčiojo vaizduotėje jis kuria nesamų scenų vaizdinius. Kiekvienas tarpas tarp eilučių talpina tiek pat, kiek ir eilutės. O kartais – netgi dar daugiau.
Filmo herojus – trisdešimtmetis Sebastianas yra visiškai atsidavęs savo šuneliui. Vieną dieną, išgirdę, kad paliktas šuo be sustojimo loja, kaimynai susirenka prie Sebastiano durų aptarti problemos. Šuns šeimininkas neturi kitos išeities, tik vestis augintinį į biurą. Tačiau vietos ten šuneliui neatsiranda, taigi šeimininkas nusprendžia pakeisti savo gyvenimo būdą – jis palieka darbą, išvažiuoja į kaimą, pradeda dirbti ūkyje. Tačiau tokie pasikeitimai, toli gražu, dar ne viskas. Nei šuo, nei šeimininkas nežino, kad pasaulį ištiks katastrofa....
„Nors Argentina toli nuo mūsų, bet šiame filme ji atrodo labai artima“, – sako Elijas ir priduria, kad buities nykumas ir pilkuma, mažo gyvenimo detalės intriguoja begaliniu intymumu. „Nuobodžio estetika prikausto ir sužadina vaizduotę. Atpažįstami dalykai – šiukšlių maišelis, bedarbystė, liga, techninės automobilio problemos, baklažanas, įkyrūs kaimynai, kanceliarinių priemonių pardavėjas traukinyje – telpa į nespalvotos melancholijos ir absurdo pasakojimą. Laiko tėkmei parodyti jame režisierė naudoja minimalistinį, tačiau itin ryškų ir atpažįstamą ženklą – veikėjo plaukų ir barzdos kaitą“.
Pagrindinis filmo veikėjas, Sebastianas, aktoriui kažkuo priminė klajūną – jis tarsi žmogus be šuns, bet ir šuo be žmogaus. „Tikra atsvara šiame kontekste išnirusiam pasimetimui tampa absurdiški elementai – vestuvės be jokio preliudo, juokingas poravimosi šokis jose. Žvelgiant į juos atskirai, jie gali atrodyti tarsi svetimkūniai, tačiau nuo pat filmo užuomazgos stebėtojas įgyja Sebastiano atsajumą, atstumą tarp to, kas įvyksta ir visišką įsitraukimą, priartėjimą prie kiekvienos situacijos“, – savo atradimais dalijasi Elijas.
Noromis nenoromis fiktyvų šio filmo keistumą ir absurdą jis lygina su tuo, kas dabar vyksta jo paties ir aplinkinių gyvenimuose, pasauliniame kontekste: „Atrodo, kad įvykiai ir situacijos skiriasi, to kas vaizduojama nėra, neegzistuoja. Lieka tik stebėtis režisierės talentu užšifruoti filmo situacijose ir fabuloje universalias, bendražmogiškas tiesas, jos žiūros tašką į pasaulį, kuris persmelkia tikrumu net ir labiausiai neįmanomus kontekstus“.
Kine besifilmuojančiam aktoriui įspūdį padarė ilgi ir stambūs kadrai. „Nenoriu jų pasakoti“, – sako. „Juk atimčiau iš žiūrovo malonumą užmegzti santykį su mažaisiais ir didžiaisiais šio filmo turiniais, patirti jo estetiką. Linkiu tiesiog žavėtis jo paprastumu nepaprastais kontekstais“.
15min kultūra taip pat parengė rekomendacijas, kurios padės išsirinkti, ką žiūrėti 26-ajame „Kino pavasaryje“.
Filmą „Šuo, kuris negalėjo neloti“ iki balandžio 5 dienos galima žiūrėti naujame „Kino pavasario“ virtualiame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema.
