Pavyzdžiui, kurdami šviesios ir tyros princesės Saulės modelį „Aukso žirgo“ autoriai pasitelkė Barboros Radvilaitės ir kitų kilmingų Lietuvos damų portretus. Karaliaus karūnai ir aprangai sukurti, animacinės pasakos kūrėjai pasiskolino karalių portretuose vaizduojamų karūnų formas bei to meto drabužių detales.
Nušvitimas aplankė ūkanotame Liuksemburge
Animacinio filmo „Aukso žirgas“ finale įvyksta lemiamoji dvikova tarp Juodojo Princo ir Aušvydo. Aušvydas dainuodamas meilės dainą artėja prie karališkosios poros. Tuo metu Juodasis Princas išsitraukia kardą ir ruošiasi jį pulti. Staigus Aukso žirgo įsiveržimas į karališkąją rūmų salę padaro stebuklą, Aušvydas ir vėl įgyja stebuklinguosius aukso šarvus, kurie gali atlaikyti bet kokių kardų smūgius.
„Tikėjimas, daina ir meilė įveikia žiaurumą ir brutalią jėgą. Šį finalo sprendimą susapnavau būdamas Liuksemburge, kuomet dirbome su scenarijaus autore Cecile Somers. Tuo metu minkštas ir mistiškas rūkas dengė visą Liuksemburgą, gal ši atmosfera sukėlė ir nulėmė mano viziją sapne“, – svarstė V.Aškinis.
Pagrindinį herojų Aušvydą, kuris keliauja prikelti princesę Saulę, įgarsino aktorius ir laidų vedėjas Vytautas Rumšas jaunesnysis. Princesei balsą dovanojo Neringa Nekrašiūtė, Juodajai Motei – Larisa Kalpokaitė, o Baltajam Tėvui – Sigutis Jačėnas.
Pasakos pasakotoju tapo Algirdas Latėnas. Taip pat lietuviškai įgarsintame „Auksiniame žirge“ žiūrovai išgirs Dainiaus Gavenonio, Dalios Michelkevičiūtės, Rimanto Bagdzevičiaus, Remigijaus Sabulio ir kitų žinomų teatro ir kino aktorių balsus.
Stebuklingas, senosiomis baltų pasakomis ir saulėgrįžos mitu paremtas pasakojimas „Aukso žirgas“ jau pasiekė Lietuvos kino teatrus.
