Vakaro vedėjai – teatro ir kino aktoriai – Eglė Gabrėnaitė ir Vytautas Rumšas jaunesnysis sveikino visus kino mylėtojus ir profesionalus, susirinkusius po šv. Kotrynos bažnyčios bokštais, nes šis vakaras – ypatingas, skiriamas tiems, be kurių nebūtų ir kino. Pasak Eglės Gabrėnaitės, operatorius – pati gražiausia, vyriškiausia profesija kino srityje: tik operatoriai žino, kaip pagauti tinkamą filmavimo kampą, perteikti jausmus, laimę, tylą ir, žinoma, nufilmuoti aktorius taip, kad net jiems patiems būna malonu į save pažiūrėti.
Pirmoji skulptoriaus Mariaus Skudžinsko sukurta „Ąžuolo“ statulėlė – Kino operatorių dėkingumo prizas – buvo įteiktas Algiui Žitkevičiui, ilgamečiam Lietuvos kino studijos apšvietėjui, dirbusiam prie daugelio studijoje sukurtų filmų. Gausiais aplodismentais į sceną palydėtas gerbiamas operatorius neslėpė susijaudinimo: „Esu labai pasimetęs. Ačiū visiems“. Algiui Žitkevičiui buvo palinkėta, kad „Ąžuolas“ primintų viską, ką operatorius padarė kino labui, kad niekas nepasiliktų užmarštyje.
LAC valdybos sprendimu už gyvenimo nuopelnus antruoju vakaro „Ąžuolu“ šiemet buvo apdovanotas kino operatorius Jonas Gricius, kurio nufilmuotos juostos „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1965), „Paskutinė atostogų diena“ (rež. Arūnas Žebriūnas,1964), „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas, 1966), „Hamletas“ (1964), „Karalius Lyras“ (1970, abiejų rež. Georgijus Kozincevas) ir tapo ne tik lietuvių, bet ir pasaulio kino klasika.
Deja, pats Jonas Gricius į ceremoniją atvykti negalėjo, bet su operatoriumi tiesiogiai buvo susisiekta pasitelkiant į pagalbą šiuolaikines technologijas. Naudojant „Skype“ programą buvo tiesiogiai susisiekta su Palangoje tuo metu buvusiu operatoriumi. Jonas Gricius per didžiulį ekraną pasveikino visus susirinkusius ir nuoširdžiai dėkojo už apdovanojimą: „Dėkui, tai man labai malonu! Sveikinu jus visus!“.
Operatoriaus anūkas atsiimdamas senelio apdovanojimą šypsojosi: „Kai seneliui malonu, tai ir man malonu“.
Trečiasis „Ąžuolas“ už geriausią 2010 metų operatoriaus darbą atiteko Ramūnui Greičiui už trumpo metražo juostą „Tėve mūsų“ (rež. Marius Ivaškevičius). Operatorius scenoje išreiškė savo padėką: „Noriu padėkot komisijai, kad įžvelgė filme profesinį talentą, nors buvau įsitikinęs, kad ši prizą gaus kuris nors kitas. Ačiū labai, tai pirmas prizas, kurį gavau Lietuvoje, todėl jis man tikrai svarbus.“ Ramūnas Greičius dėkojo visiems žmonėms, prisidėjusiems prie jo darbo.
Kas šiais metais bus apdovanoti „Ąžuolo“ statulėlėmis, sprendė žiuri, kurią sudarė kino operatoriai Gints Berzins, Rytis Kurkulis, kino kritikė Rasa Paukštytė, o pirmininkavo kino operatorius, pernykštis „Ąžuolo“ laureatas Viktoras Radzevičius.
Išdalinus apdovanojimus, esamiems operatoriams ir naujajai jų kartai buvo linkima dar daugiau idėjų, sveikatos, kantrybės. Buvo dėkojama už tai, kas buvo daryta, kas yra daroma dabar ir kas dar bus padaryta ateityje. Kinas – vizualus menas, o kamera ir šviesa – magiški, tai jie nutapo įspūdingą kino paveikslą. Tad už tuos mažus, gražius kino stebuklus! Toliau iškilmingą vakarą tęsė ir pakilią nuotaiką skleidė prof. Donato Katkaus diriguojamas šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
