Apie tai pasakoja kino platintoja, „A-One Film Baltics“ vadovė Giedrė Krikščiūnaitė, viešosios įstaigos „Kino pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė ir kino kuratorius, festivalio „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.
G.Krikščiūnaitė: viskas priklauso nuo to, kada kitos šalys skelbs filmų premjeras
Kino platintoja, „A-One Film Baltics“ vadovė Giedrė Krikščiūnaitė teigia, jog jos vadovaujama įmonė dar prieš karantiną įvykdė nemažai išankstinių pirkimų, tačiau kol kas filmų rodyti Lietuvoje negali.
„Iš anksto pirkome filmus, kurie potencialiai gali būti Kanuose, Venecijoje. Bet kas bus toliau – neaišku. Viskas priklauso nuo to, kada kitos šalys skelbs filmų premjeras. Kol filmo neišleidžia Prancūzijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, mes filmo rodyti negalime – prioritetas visada yra toms šalims, kurios filmą gamino. Turiu filmų, kuriuos labai norėčiau išleisti, bet kol kas turim laukti“, – sakė G.Krikščiūnaitė.
Anot jos, sunku prognozuoti, kas laukia atsidarius kino teatrams – ar žmonės dar bus išsigandę ir juose lankysis vangiai, ar priešingai, bus išsiilgę peržiūrų kino salėse. Kaip teigia G.Krikščiūnaitė, kol kas šį kino sezoną vertinti dar labai sudėtinga, o tai, su kokio masto problemomis iš tiesų susiduria kino platintojai ir kino teatrai, bus aiškiau jau rudeniop.
„Didžiulis nuostolis mums yra tai, kad šiuos mėnesius negauname jokių kino teatrų pajamų, todėl atsiras pinigų trūkumas išperkant filmų teises. Turiu kompanijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – visur vyksta tas pats. Dirbame su namų kino platformomis, televizijomis, gavome nedaug pajamų iš jų. Bet tai ne tas pats, kas kino teatrų rodymai. Nepretenduojame į COVID-19 pinigus, nes kažkokių mažų pajamų vis tiek turim. Bet galbūt truputį vėliau nacionaliniai kino centrai sugalvos, kaip padėti festivalinio segmento platintojams“, – sakė G.Krikščiūnaitė.
Galbūt truputį vėliau nacionaliniai kino centrai sugalvos, kaip padėti festivalinio segmento platintojams.
Ar susiklosčiusi situacija lems, kad šiemet filmų pasirinkimas bus skurdesnis? „Manau, šiais metais ne, bet tai turėtų pasijusti kitais metais. Manyčiau, kad gali truputį kristi kokybė – ne mano kompanijoje, nes vis tiek nepirksiu filmų, kurie man nelabai patinka, bet gali būti, kad kiti platintojai, negavę topinių filmų, pirks tai, ko anksčiau nebūtų pirkę. Tačiau dar neįmanoma suprasti, kas laukia. Kol kas dirbam taip, kaip dirbome ir anksčiau, laikomės savo strategijos“, – kalbėjo G.Krikščiūnaitė.
„Pasaka“ planuoja atsidaryti birželio pabaigoje, svarsto daugiau dėmesio skirti kino klasikai
Nors Vyriausybė kino teatrams leido žiūrovus į sales kviesti nuo birželio 1 d., kino teatras „Pasaka“, kaip ir didžioji dalis šalies kino teatrų, liks užvertas ir ateinantį savaitgalį. Kaip teigia viešosios įstaigos „Kino pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė, to priežastis – naujo turinio trūkumas.
„Kino teatras laukia pirmosios didelės premjeros, kuri numatoma birželio pabaigoje. Tuomet ir planuoja praverti duris lankytojams“, – sakė A.Balžekienė.
Pasak jos, nors „Pasaka“ yra nepriklausomo, nekomercinio kino teatras, jis vis vien yra priklausomas nuo pasaulinių tendencijų: „Nekomercinio kino premjeros taip pat yra sulaikytos, jos priklauso nuo kitų šalių ir to, kada ten atsidarys kino teatrai. Tai, kad Lietuvoje jau pakankamai didelė laisvė, žmonės sėdi kavinėse ir gali laisvai judėti po šalį, dar nereiškia, kad mes gausime ir gerą kino turinį, nes kitose šalyse taip dar toli gražu nėra.
Metų prognozė buvo vienokia, tačiau nuo kovo vidurio mes esame užsidarę ir tai yra vienas didžiulis nuostolis. Artimiausiu metu negalėsime veikti visu pajėgumu – tikiuosi, rudenį tai jau galėsime daryti, visi to tikisi. Šie metai buvo ne tokie, kokius planavome. Mus šiek tiek gelbėjo tai, kad turime namų kino platformą „Žmonės Cinema“, kuri išgyveno didžiulį pakilimą per karantino laikotarpį, ypač jo pradžioje. Turime ką veikti ir nesame taip „užsidarę“, kaip galbūt tie, kurie neturi alternatyvių rodymo būdų.
Manau, kad atidarius kino teatrą, reikės labai smarkiai suktis iš padėties ir ieškoti įvairiausių sprendimų. Tai turbūt tęsis dar mažiausiai metus.“
Paklausus, ar turint omenyje susidariusias aplinkybes kino teatras nesvarsto daugiau dėmesio skirti kino klasikai, A.Balžekienė teigia, jog tai – jau planuose.
„Mes niekada nebuvome tik naujausio turinio rodytojas, mums tai nėra naujiena. Manau, kad mūsų žiūrovai mėgsta ir senesnius, klasikinius, proginius filmus. Reikės, be abejo, tam skirti didesnį dėmesį“, – teigė „Kino pasaka“ vadovė.
Reikės labai smarkiai suktis iš padėties ir ieškoti įvairiausių sprendimų. Tai turbūt tęsis dar mažiausiai metus.
Ji taip pat akcentavo, jog daug vilčių yra dedama į naujos „Pasakos“ atidarymą Paupyje: „Mes ketinome atsidaryti gegužės mėnesį, dabar atsidarysime vėliau. Manom, kad rugsėjį. Šiek tiek vėlavo statybos, bet nemanau, kad tai buvo susiję su karantinu, nes statybų sektorius dirbo kaip įprastai.
Planuojam „Pasakos“ Paupyje atidarymą ir tai šiuo metu yra vienas labiausiai mus užvedančių dalykų – atidaryti naują dalyką visada smagu, o šitomis aplinkybėmis dar labiau. Tikimės, kad žiūrovai norės išbandyti naują kino teatrą, naują vietą.“
D.Gluščevskis: malonu nušokti nuo naujausių filmų adatos
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis teigia, kad rudenį vyksiančio festivalio filmų atranka dėl koronaviruso persikėlė į kompiuterio ekraną.
„Po Berlyno kino festivalio kol kas nebuvo jokių kelionių į kitus festivalius. Nėra susitikimų, ypatingos kitų festivalių atmosferos, šurmulio, kuris asocijuojasi su festivalio patirtimi“, – teigė D.Gluščevskis.
Pasak jo, kai kurie festivaliai metų pradžioje dar spėjo įvykti, tačiau šiuo metu kalbėti apie naujai pasirodysiančius filmus – keblu. Išimtimi tampa paskelbta Kanų kino festivalio programa, dėl kurios filmų, anot D.Gluščevskio, konkuruos kino programų sudarytojai.
„O tuo tarpu mes gręžiamės į praeitį. Man malonu nušokti nuo naujausių filmų adatos. Išmokėme tiek save, tiek žiūrovus nuolat laukti tik naujausių filmų. Tačiau dėl natūralių, žmogiškų priežasčių nespėji kažko pamatyti ar pamatai per vėlai, kai filmą, kurį norėtum parodyti, svarstyti programai tampa labai sudėtinga. <...>
Iki lapkričio bus matyti, kokia apimtimi Kanų pristatytas sąrašas visgi bus įmanomas svarstyti į mūsų programą. Taip pat – ar įvyks, ar neįvyks rudeniop suplanuoti festivaliai. Tai turės didelės įtakos tam, kiek senesnių filmų nuguls mūsų programoje. <...> Tačiau man atrodo, kad filmų sukūrimo metai programos grožiui turi ne tokią milžinišką įtaką, kaip mes įpratę galvoti“, – teigė D.Gluščevskis.
„Scanorama“ jau paskelbė, jog, atsižvelgiant į 2020-aisiais sulėtėjusius ir nutrauktus naujų filmų gamybos darbus, į konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“, kaip ir pernai, kviečiami filmai, sukurti nuo 2018-ųjų, taip suteikiant galimybę dėl prizo varžytis ir seniau sukurtiems darbams.
Filmų sukūrimo metai programos grožiui turi ne tokią milžinišką įtaką, kaip mes įpratę galvoti.
Ne vienas kino festivalis dėl koronaviruso pandemijos buvo priverstas migruoti į virtualią erdvę. Ar pasikeitus epidemiologinei situacijai šalyje tai svarstytų ir „Scanorama“?
„Labai norėtųsi, kad festivalis įvyktų tik kino teatruose, bet kol kas ši perspektyva atrodo beveik naivi. <...> Realiausias variantas, kurį mes svarstome, yra tai, kad festivalis įvyks ir kino teatrų salėse, ir virtualioj erdvėj.
Labai nesinorėtų keltis tik į virtualią erdvę, nes šis žingsnis numatytų tai, ką mes pajautėme kaip programos sudarytojai – dingtų festivalio, o ne tik didelio filmų kiekio žiūrėjimo patirtis. Be to, namų kino ekranuose mums atrodo daug sunkiau efektyviai parodyti radikalesnius kino kūrinius. Turime nuojautą, kad namų kino ekranas labiau tinka žiūroviškiems filmams, stipresniems savo reklamine kampanija, auditorijos aprėptimi. Kuo filmas yra mažiau žinomas, sukurtas mažiau žinomų režisierių, radikalesnės formos, tuo auditorija mažėja ir, atitinkamai, mažėja prasmė jį rodyti namų kino platformoje.
Hibridinis festivalis leistų paskirstyti filmus pagal tuos kriterijus, kuriuos paminėjau, ir, kita vertus, galbūt padėtų kompensuoti tą auditorijos stygių, kuris vienaip ar kitaip pasijus rudenį – ar dėl to, kad bus ribojamos salių apimtys, ar dėl to, kad žmonės vis dar bijos eiti į kino sales, ar dėl to, kad pasijus ekonominiai veiksniai ir žmonės nebus linkę leisti tiek pinigų pramogoms, kiek anksčiau“, – teigė D.Gluščevskis.
