Ar mano vaikas pasirengęs?
Galbūt jūsų vaikui jau daugiau nei 4-eri, tačiau prieš vesdamiesi jį į kino teatrą pamėginkite atsakyti į kelis paprastus klausimus:
Ar mano vaikas dažnai daro pertraukėles žiūrėdamas filmą namuose?
Ar jis jausis nejaukiai sėdėdamas tamsoje?
Ar mano vaikas jautrus stipriems garsams?
Ar dideli vaizdai ekrane baugins mano vaiką?
Ar pasirinkto filmo siužetas sudėtingas?
Jei į tris iš penkių klausimų atsakėte teigiamai – ko gero dar teks luktelėti, kol vaikas paaugs. Kino salė – tai tokia vieta, kurioje tamsu, garsas stiprus, rodomas vaizdas neįprastai didelis, be to, vaikas turi visą filmą išsėdėti ramiai, vienoje vietoje.
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ vaikų psichologė Gintarė Jonutienė teigia, jog prieš pirmą kartą vedantis vaiką į kino teatrą svarbiausia atsižvelgti į jo individualią asmenybę.
„Pagalvokite apie tai, kaip drąsiai jūsų vaikas jaučiasi naujoje aplinkoje, kaip jis reaguoja į stiprų garsą ir tamsą, kiek laiko gali išlaikyti dėmesį, ir pan. Visi vaikai skirtingi – sulaukęs penkerių metų amžiaus vienas vaikas tamsoje vis dar gali jaustis nejaukiai, o kitas penkiametis – ramiai peržiūrėti visą filmą. Svarbu sulaukti paties vaiko noro pamatyti filmą, o ne suaugusiesiems įsiūlyti“, – patarimais dalijasi G. Jonutienė.
Visi vaikai skirtingi – sulaukęs penkerių metų amžiaus vienas vaikas tamsoje vis dar gali jaustis nejaukiai, o kitas penkiametis – ramiai peržiūrėti visą filmą. Svarbu sulaukti paties vaiko noro pamatyti filmą, o ne suaugusiesiems įsiūlyti
Nuo stipraus garso poveikio vaiko ausis galite apsaugoti paprasčiausiais ausų kamštukais – jie prislopins garsą ir vaikas nesijaus nepatogiai. Tuo tarpu kitų kino teatro salės sąlygų – tamsos, didelių vaizdų ir bėdų su dėmesio sutelkimu – taip paprastai nepavyks išvengti.
Veiksmo filmus pasilikite ateičiai
Jei nusprendėte, kad jau atėjo laikas vaiką nusivesti į kino teatrą, labai gerai pagalvokite, į kokį filmą verta eiti. Veiksmo filmus, skirtus paaugliams ir suaugusiems, pasilikite vėlesniam laikui. Geriausia būtų rinktis iš trumpametražių, nesudėtingo siužeto ar animacinių filmų.
„Kardiolitos“ vaikų psichologė G.Jonutienė teigia, kad tėveliai su vaikais gali praleisti reklamas, kurios ne visada yra vaikiško turinio, ir ateiti tik į patį filmą: „Svarbiausia – pasirinkti amžių atitinkančią istoriją, be ypatingų specialiųjų efektų ir smurto scenų, ne per ilgą. Jei tai – žinoma istorija, galite ją namuose perskaityti kartu su vaiku ir trumpai aptarti – tada mažyliui bus aiškesnis filmo siužetas.“
Jeigu matote, jog vaikas jaučiasi nepatogiai, paaiškinkite jam, kad bijoti arba liūdėti yra normalu. Labai svarbu padėti mažyliui suprasti jo paties reakcijas, išgyvenamus jausmus. Filmai gali sugluminti, jei rodomas gyvenimo tarpsnis, kurio vaikai dar nesupranta. Pavyzdžiui, iki 5 m. amžiaus mažas žmogus dar gali būti nesusidūręs su mirtimi, tad žuvęs ir neprisikeliantis herojus gali jam sukelti daugybę klausimų. Pasistenkite svarbiausius dalykus paaiškinti filmo metu, o jam pasibaigus pratęskite pokalbį.
„Pirmą kartą nuėjus į kino teatrą, svarbu stebėti, kaip vaikas ten jaučiasi, ir net jei tektų išeiti anksčiau laiko (nes vaikui buvo neramu, baisu, nuobodu), nenusivilti, o aptarti su vaiku jo jausmus ir palikti šį užsiėmimą ateičiai“, – pataria G.Jonutienė.
Filmai tėveliams ir jų mažyliams tuo ir žavūs – jų metu matomi vaizdai gali ne tik prajuokinti ar išgąsdinti, tačiau ir šio to naujo išmokyti mažuosius žiūrovus.
Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ šių metų programoje rodo du filmus, skirtus vaikams: vokiečių režisieriaus Veito Helmerio „Mažieji padaužos“ (kovo 30 d. 12:45 val. seanse dalyvaus pats režisierius) ir „Amelijos iš Monmartro“ režisieriaus Jean-Pierre Jeunet filmą „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelionė“.
