Pasiruoškite švęsti 10 dienų iš eilės
Jubiliejinį, 70-ąjį kartą duris atversiantis Berlyno kino festivalis, daugelio vadinamas tiesiog Berlynale, miesto svečiams nusprendė pademonstruoti išmonę ir svetingumą. Festivalio metu lankytojai bus kviečiami ne tik dienų dienas leisti filmų peržiūrose, tačiau ir raginami dalyvauti festivalio gimtadienio renginiuose – koncertuose, parodose, pristatymuose ir diskusijose, organizuojamuose drauge su Berlyno muziejais, meno galerijomis, teatrais, filharmonija ir aukštojo mokslo įstaigomis.
Skamba įdomiai ir intriguojančiai, tačiau spėju, jog visą miestą aprėpiančia švente pasidžiaugs tik vietiniai gyventojai – dauguma atvykėlių čia suvažiuoja daug ir sunkiai dirbti, dažnu atveju pamiršdami pietus ir laisvalaikį, tad apie „pasikultūrinimą“ už kino teatrų salių tegali pasvajoti...
Viso gero, Dieteri! Už ką buvo keiksnojamas senasis Berlynalės vadovas?
Bene didžiausias su festivaliu susijęs pokytis įvyko dar praėjusiais metais, kuomet iš Berlynalės vadovo pareigų pasitraukė kone du dešimtmečius jas ėjęs Dieter Kosslick. Kritikai negailėjo jam karčių žodžių už festivalio sustabarėjimą ir konservatyvumą. Ne paslaptis, jog Berlyno kino festivalis – bene konservatyviausias iš Europos kino seniukų. Kritikai nuolat puola jau tradiciniu tapusį socialinių ir politinių temų nagrinėjimą kino festivalio programoje, vadindami jį pasenusiu ir tikindami, jog Berlynalė turėtų tapti lankstesne, šiuolaikiškesne ir ryžtis aprėpti daugiau opių temų.
Nors šį festivalį labai myliu ir vadinu savo mėgstamiausiu, tačiau privalau pritarti – festivaliui neretai pritrūksta drąsos ir šiuolaikinio požiūrio formuojant programą, tad kartais Berlynalė iš tiesų primena susikausčiusią ir šiuolaikinio pasaulio baubų bijančią senutę.
D.Kosslicką nuolatos keiksnodavo ir už pernelyg išpūstą festivalio programą. Ar pagrįstai? Na, paprastai Berlyne parodoma apie 400 filmų, tad per 10 dienų peržiūrėti bent pusę jų – neįmanoma net ir labiausiai kinui atsidavusiems asmenims, pasiryžusiems dvi savaites atsiduoti kinui ir pamiršti miegą. Juolab, nepamirškime, jog kino festivalį lydi Europos kino mugė (European Film Market, EFM), kurios rėmuose rodoma kur kas daugiau filmų negu festivalio programoje, vadinasi, net ir tobulai susidėliojus aplinkybėms, per 10 dienų įmanoma pamatyti 40-70 filmų. Regis, daug, tačiau kai šį skaičių tenka išsirinkti iš kelių šimtų vienas už kitą geresnių projektų, sudarinėjant savo festivalio dienotvarkę neretai apima panika, kurią lydi neviltis ir mažiausiai keleto dienų darbas.
Įdomus faktas apibūdinti situacijai – norint pamatyti visus iki vieno festivalyje ir mugėje pristatomus projektus, kurių vidutinė trukmė – 2 valandos, filmus be pertraukų reikėtų žiūrėti ne mažiau kaip 67 paras...
D.Kosslicko nuopelnai ir kas yra naujieji festivalio vadai?
Na taip, kritikuoti Dieterį buvo už ką, tačiau heiteriai pamiršo keletą svarbių faktų – būtent D.Kosslickui turėtume dėkoti už tai, kokiu Berlyno kino festivalis yra šiandien. 2003-aisiais buvęs festivalio vadovas sukūrė programą „Berlinale Talents“, kurios rėmuose 250 talentingiausių kino industrijos naujokų gauna unikalią galimybę mokytis iš pripažintų savo sričių meistrų (šiemet čia dalyvaus režisierius Saulius Baradinskas).
D.Kosslick dėka, festivalio programą papildė trumpametražiams filmams dedikuota sekcija ir vokiečių kinui skirta programa. Įkvėptas savo paauglio sūnaus, 2006-aisiais vyras pristatė paaugliams skirtą programą „Generation“, kurios lankomumas kasmet beprotiškai auga. Būtent jis festivalio svečiams parūpino greitojo maisto vagonėlius šalia centrinių kino teatrų (ačiū, tikimybė likti be pietų – mažėja!). Vyrukui pasitraukus iš pareigų, naujuoju festivalio meno vadovu tapo italas Carlo Chatrian, anksčiau vadovavęs puikiajam Lokarno kino festivaliui, o vykdomąja direktore – buvusi „German Films“ vadovė, olandė Mariette Rissenbeek. Jiedu žada Berlynalei suteikti naują „veidą“. Pasikeitus vadovui, festivalio programoje laukiamos permainos, tad 70-ajai Berlynalei keliami ypač dideli lūkesčiai. Ar šviežių vadų pažadai apie naujus vėjus, veidus ir visa kita nėra tik tuščios spaudos konferencijose skambančios frazės, parodys laikas.
Pokyčiai festivalio programoje
Po festivalio pokyčius pristačiusios spaudos konferencijos ir joje prižarstytų pažadų, naujoji festivalio vadovybė ėmėsi darbo. Pirmasis jų projektas – dar praėjusiais metais panaikinamomis paskelbtos NATIVe (vokiečių kino programa) ir Culinary Cinema (kulinarinių filmų programa) sekcijos, o jose pristatomus filmus nuspręsta rodyti kitose konkursinėse programose.
Konkursinę programą papildė taip pat praėjusiais metais pristatyta naujiena – programa „Encounters“, kurioje miglotai pristatoma, jog čia dalyvaus drąsūs nepriklausomų ir inovatyvių režisierių filmai, priversiantys į kiną pažvelgti naujai. Festivalio organizatoriai imasi skambių frazių ir tikina, jog šia iniciatyva siekiama skatinti naujas kino kryptis ir suteikti erdvės kūrėjams, netelpantiems į jokius rėmus. Programoje dalyvaus 15 vaidybinių ir dokumentinių filmų, kuriems festivalio pabaigoje bus išdalinti trys prizai – už geriausią filmą, režisūrą ir įteiktas specialusis programos prizas.
Sveiki atvykę, mieli serialai!
Taip, pasikalbėkime apie dažno kino festivalio kritikuojamus vaizdo transliacijų platformų kuriamus filmus ir jų lyderį Netflix. Anksčiau tikinęs, jog Berlynalė – didiesiems kino ekranams skirtą produkciją remiantis renginys, ilgainiui festivalis atvėrė duris ir leido jame pristatinėti serialus. Naujieji Berlynalės vadovai tikina, jog serialai – kino industrijos pokyčių dalis ir teigia, jog jie – galimybė į kino sales privilioti serialams prijaučiantį jaunimą.
Nepaisant to, sausio 29-ąją vykusioje spaudos konferencijoje Carlo Chatrian pabrėžė, jog šiemet festivalyje nėra nei vieno Netflix filmo, tačiau programoje „Berlinale Series“ bus parodytos 8 serialų premjeros iš Australijos, Austrijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir UK. Vienas jų – Cate Blanchett kurtas ir prodiusuotas australų serialas „Stateless“, kuriame ji atlieka vieną vaidmenų. Dar vienas įdomus projektas – drauge su Damien Chazelle kurtas mini serialas „The Eddy“ (žinoma, jog muzikinis!) – režisierius sukūrė pirmąsias 2 iš aštuonių „The Eddy“ serijų. Pamiršusiems kas tas D. Chazelle, primenu, jog tai – vyrukas, privertęs jus iš naujo įsimylėti džiazą filmuose „Whiplash“ ir „La La Land“. Na, o klausiantiems kaip festivaliuose pristatomi serialai atskleidžiu paslapties šydą – parodoma viena – dvi pirmosios kiekvieno jų serijos arba keletas ištraukų, tolimesnę peržiūrą skatinant vaizdo transliacijų platformose.
Tai – toli gražu ne visos su šiųmetiniu festivaliu susijusios naujienos, o tik keletas ryškiausių pokyčių. Norintys bent akies krašteliu šiemet pamatyti 2020-ųjų Berlynalę, drauge su manimi dalyvauti European Film Market kino mugėje, eiti į filmų premjeras, valgyti Berlyno gatvės maistą ir medžioti bilietus į filmus – sekite naujienas!
