Vienas iš unikalių režisierės kūrybos pavyzdžių – meninis virtualios realybės filmas „Angelų takais“, pristatantis net 60 dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų.
„Po 2 metus trukusio M.K.Čiurlionio darbų tyrinėjimo supratau, kad jo paveikslai yra idealiai tinkantys virtualios realybės formatui. Jie išsiskiria ne tik vizualinių elementų gausa, bet ir giliu emociniu turiniu. Tai turtingi, simbolių gausa pasižymintys, šviesą spinduliuojantys kūriniai. Todėl ir kilo mintis 3D formatu perteikti neatrastą M.K.Čiurlionio kūrybą“, – teigia kūrėja.
„Angelų takais“ kūrėjai K.Buožytė ir V. Žukas 2020 m. buvo apdovanoti „Sidabrinės gervės“ nominacija geriausios profesinės meistrystės srityje.
„Kai įkvepia vaizdai, tema ateina organiškai, tad viskas vystosi savaime. Visuose dailininko kūriniuose įžvelgiu pasikartojančius simbolius, bendrą temą. Atrodo, kad M.K.Čiurlionis gyveno savo realybėje, kurios elementus ir užfiksuodavo savo kūryboje. Būtent į ją norėjome perkelti filmo žiūrovus“, – kalba K.Buožytė.
Brangiausias kino projektas Lietuvoje
„Vesper“ – dar vienas K.Buožytės kūrybos rezultatas. Tai 6 metų projektas – filmas, kainavęs net 5 milijonus eurų.
„Visa komanda labai tikėjo šiuo projektu. Dėjome visas pastangas, kad pritrauktume privačių lėšų, bendravome su pardavimų agentais. Europos Tarybos įkurtas fondas „Eurimages“ suteikė net 400 tūkst. eurų paramą – didžiausią lietuviškam projektui skirtą finansavimą“, – apie projekto įgyvendinimą kalba K.Buožytė.
Filmas, kainavęs net 5 milijonus eurų.
Kūrėja pastebi, kad lyginant „Vesper“ biudžetą su Europos ir pasaulinio masto mokslinės fantastikos kino filmais jis tikrai nėra didelis, todėl filmui įgyvendinti prireikė kūrybiškumo.
„Kiekvienas tokio žanro kino filmo kadras yra įkainojamas, tad net sumontavus filmą teko atsisakyti tam tikrų efektų. Juos pakeitėme montažo elementais. Pasitelkus kūrybiškumą visada galima rasti originalius sprendimus“, – teigia režisierė.
Įtraukianti mokslinės fantastikos pasaka suaugusiems
Tarptautiniame Briuselio filmų festivalyje dar prieš premjerą Lietuvoje įvertintas, žiūrovų simpatijų sulaukęs filmas neša svarbią žinutę jaunajai kartai.
„Pajutau, kad visuomenėje vis labiau įsivyrauja niūrios ateities prognozės: ekosistemos pokyčiai, pandemijos, klimato atšilimas. Nusprendžiau visus blogiausius ateities scenarijus pavaizduoti kino filme. Siužete jaunas, ambicingas žmogus bando išgyventi po ekosistemos žlugimo pasikeitusiame, postapokaliptinės realybės pasaulyje“, – dalijasi režisierė.
Filmas neša svarbią žinutę jaunajai kartai.
K.Buožytės projektuose atsispindi kūrybos ir šiuolaikinių technologijų santykis: genų inžinerija, virtualios realybės įrankiai, išskirtiniai technologiniai kino gamybos sprendimai.
Žiūrovai lieka nustebinti kinematografinio grožio ir pasineria į audiovizualinę patirtį – naujas pasaulis, pasitelkiant genų inžineriją sukurti nematyti gyviai.
„Kiekvienas lietuvis turi artimą ryšį su gamta, todėl vizualiniai efektai ir grafiniai sprendimai suteikia žiūrovui galimybę įsijausti į vaizduojamą ateities pasaulį. Visgi pagrindinė filmo mintis yra pozityvi – jeigu sugebėsime išlikti gerais žmonėmis, pasaulis bus graži vieta, nepaisant kitų aplinkybių“, – teigia K.Buožytė.
Jeigu turite kūrybinių idėjų ir ieškote kelių kaip jas įgyvendinti, reikiamą informaciją rasite ČIA.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
