K.Makkas daugelio yra laikomas vienu geriausių Vengrijos pokario režisierių. Jis pagarsėjo kaip kūrėjas, drąsiai nagrinėjęs keturių komunizmo dešimtmečių politinių represijų ir seksualinių mažumų persekiojimo temas.
Šeši jo filmai buvo rodomi konkursinėse Kanų kino festivalio programose ir varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“, o 1974 metais jo darbas „Žaidimas „Katės ir pelės“ (Macskajatek) buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
Nors nė vienas tų filmų nenugalėjo, K.Makko 1971 metų drama „Meilė“ (Szerelem), vaizduojanti 6-ojo dešimtmečio gyvenimą valdant stalinistiniam diktatoriui Matyasui Rakosi, Kanuose pelnė žiuri apdovanojimą.
Šį filmą, 2016-aisiais vėl buvo parodytą šiame festivalyje, Kanų klasikos programoje, laikraščio „The Guardian“ kino kritikas Derekas Malcolmas pavadino „vienu labiausiai jaudinančių komentarų apie gyvenimą politinės tironijos sąlygomis“ ir įtraukė į geriausių XX amžiaus filmų šimtuką.
Nuo 6-ojo dešimtmečio K.Makkas dėstė prestižinėje Budapešto Dramos ir kino akademijoje, o paskutinį savo filmą režisavo būdamas 85-erių.
Pastaruoju metu jis buvo Literatūros ir meno akademijos prezidentas.
