„Herojaus turėjimas tam tikra prasme palengvina būtį, nes jis nustato taisykles. Tavo pareiga yra tiesiog klausyti, tarnauti, eiti, tikėti ir, jeigu tu pasitiki, tau yra ramiau, net jei pats tapsi „mėsa“ jo idėjų vystymo procese. Herojaus faktorius yra labai svarbus. Pavyzdžiui, didysis mano mokytojas amžiną atilsį Antanas Šurna yra palikęs didesnį pėdsaką mano „Emilijoje“ ir „Blindoje“ („Emilija iš Laisvės alėjos“ ir „Tadas Blinda. Pradžia“ – red.) nei aš pats“, – sako D.Ulvydas.
Pasak režisieriaus, herojumi nėra gimstama, juo gali tapti bet kuris žmogus, priklausomai nuo aplinkybių.
„Herojaus buvimo esmė yra ta, kad jis neša vertybes. Niekada nebus herojaus be vertybių, be vėliavos, kurią jis yra iškėlęs rankose. Tais metais, kai buvo daugiau negatyvo ir buvo pasukta į tą pusę, kai herojai kuriami plyname lauke, jais imta mažiau tikėti. Taip nutiko todėl, kad nebuvo vertybių, jiems į lūpas ir rankas nebuvo įduota vėliava arba ji buvo propagandinė, sugalvota, naudinga tam tikriems interesams“, – paaiškina D.Ulvydas.
Režisieriaus teigimu, jei herojumi nebetikima, tokiu atveju reikėtų kvestionuoti ne herojų, o pačias vertybes.
„Tikrovė yra tik viena – čia ir dabar. Ta tikrovė, kurią mes imame iš praeities, iš Robino Hudo laikų ar Vytauto, Žalgirio ir kitų mums brangių herojų laikmečių, – mes ją galėsime perskaityti tik per dabarties konteksto akinius. Šiandien mes, paėmę to laikmečio herojų, paėmę to laikmečio aplinkybes, tai komunikuojame ir tai yra prasminga tik tada, kai yra žiūrovas ir jis tą kontekstą priima savaip“, – sako D.Ulvydas.
Pašnekovo teigimu, per prievartą žiūrovams neįkiši vien sau svarbių herojų ar istorijų.
„Mano žiūrovai yra mano elektoratas. Jie išsirenka, ar jiems priimtinos vertybės, herojai, ir tada tu suvoki – jeigu susikūrė didžioji masė tų, kurie palaiko tavo sprendimus, vėliau jie nebekvestionuoja tavo vertybių ir jas bei tavo šūkius pritaiko sau. Pavyzdžiui, „romantizuoti patriotinius jausmus šiandien man yra priimtina ir aš einu su tavimi“, – apie įgyjamą žiūrovo pasitikėjimą pasakoja D.Ulvydas.
