Pavojingiausia vieta moters gyvybei yra jos pačios namai.
Apie šią situaciją – smurtą šeimoje – pasakoja ir tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ filmas „Privatus smurtas“ (rež. Cynthia Hill). Jame atskleidžiama realus, bet šokiruojantis ir mažai kam žinomas faktas – pavojingiausia vieta moters gyvybei yra jos pačios namai. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrai, esami ar buvę partneriai, kasdien nužudo keturias moteris. Tačiau į tai dažniausiai atsakoma: „Tai kodėl ji jo nepaliko?“ Į tokią geležinę logiką šiame filme atsakoma dviejų herojų istorijomis.
Šiame, kiekvienai visuomenei aktualiame filme, gilinamasi į sudėtingą ir skaudų smurto artimoje aplinkoje fenomeną. Apie šį fenomeną po filmo susitikome pasišnekėti su LT Seimo nare, viena iš „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymo iniciatore, Dalia Kuodyte.
Kokį įspūdį Jums patiko filmas „Privatus smurtas”?
Tai labai sukrečiantis filmas. Pasigailėjau, kad Lietuvos visuomenėje trūksta tokio streso, kurį sukelia tokie filmai, nes kartais susidaro įspūdis, kad smurtas – tai teorinis dalykas. Išties trūksta tokių filmų, kurie leistų iš arti pamatyti šią baisią problemą.
Sakykite, kokia Lietuvos smurto statistika, lyginant su JAV, apie kurią ir yra filmas? Filme vardijama kraupūs faktai, kad JAV vyrai, esami ar buvę aukų partneriai, kasdien nužudo keturias moteris.
Filmas puikiai parodo, kad ši problema yra universali. Negalėčiau pasakyti kiek, pagal statistiką, moterų dabar žūva, bet iki įstatymo priėmimo per metus konfliktuose namuose būdavo nužudoma dvidešimt moterų. Bet juk ir vienos žūties yra per daug... Šis filmas griauna mitus, kad smurtas vyksta tik asocialiose šeimose. Tai – masinis reiškinys, kuris egzistuoja tarp įvairaus išsilavinimo ir socialinių sluoksnių žmonių.
Sakykite, kokie gajausi mitai, tvyrantys visuomenėje, kurie bando „pateisinti“ smurtą? Išgirstame ir filme aukai skirtą klausimą „tai kodėl jo nepalikai“?
Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrai, esami ar buvę partneriai, kasdien nužudo keturias moteris.
Filmo vertė ir yra ta, kad jis kalba apie universalius dalykus smurto problematikoje. Filme parodoma, kaip kaltinama auka, kad neva provokuodavo savo smurtautąją, kad neva buvo neištikima. Tas aukos kaltinimas yra bendra problema, su tuo mes susidūrėme tiek svarstydami įstatymą Seime, tiek vėliau, sekdami kaip jis yra vykdomas. Daugeliu atveju ir dabar dar išgirstame, kad „moterys pačios provokuoja, su keptuve šoka ir paskui gauna atgal“. To suvokimo, kad visuomenė turi būti aukos pusėje, o ne ieškoti pateisinimo smurtautojo veiksmams, labai trūksta.
Su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymą?
Man labai nepatinka kai sulaukiu klausimo „ar įstatymas veikia“? Tada atsakau, kad pats įstatymas savaime neveikia ir savaime neapsaugos. Tik visi, kuriems numatytos tam tikros funkcijos ir neabejinga visuomenė, gali sumažinti smurto faktą, kurį mes fiksuojame Lietuvoje. Stebina pasipriešinimas iš institucijų, nepakankama pareigūnų atida, kuriems kartais gal dar trūksta ir žinių. Bet aš stengiuosi būti optimistė ir tikiuosi, kad mes susivoksime – tiek visuomenė, tiek asmenys, kurie yra už tai atsakingi, kad kiekviena žuvusi moteris ar nuskriaustas vaikas toje šeimoje, yra mūsų visų atsakomybė. Nuo mūsų pačių priklauso, kad smurto mūsų visuomenėje mažėtų.
Kaip pasikeitė moters padėtis šeimoje, prieš kurią yra smurtaujama, prieš ir po įstatymo priėmimo?
Visų pirma, įstatymu buvo pasakyta, kad smurtas – tai ne kažkoks buitinis konfliktas, o nusikaltimas ir taip turi būti ir vertinamas.
Visų pirma, įstatymu buvo pasakyta, kad smurtas – tai ne kažkoks buitinis konfliktas, o nusikaltimas ir taip turi būti ir vertinamas. Jei anksčiau moteriai reikėdavo privataus kaltinimo tvarka rašyti pareiškimą ir prašyti, kad būtų iškelta byla, tai dabar to nėra, policija, gavusi pranešimą apie smurtą, pradeda ikiteisminį tyrimą, taiko apsaugos priemones – iškeldinimą, moters duomenys tuoj pat būna perduoti specializuotos pagalbos centrui, kuris susisiekia su moterimi ir pasiūlo pagalbą. Ir tas po truputį išties veikia.
Ar galime pasidžiaugti, kad tokių skriaudžiamų moterų mažėja ir situacija gerėja?
Tikrai ne, statistika to neleidžia teigti, nors policija sako, kad mažėjimas kažkiek juntamas, net pats įstatymas veikia kaip prevencinė priemonė, sukelia tam tikrą baime ir šiek tiek stabdo smurtavimą. Bet vis dar situacija labai bloga ir tenka dažnai skaityti apie nuo vyro, partnerio rankos žuvusias moteris... Gerai, kad žiniasklaida tai viešina, iškelia šį faktą visuomenei. Galima būtų mesti akmenį ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri kitiems metams nei socialiniai reklamai, nei jokioms kitoms prevencijos priemonėms, nežada skirti pinigų. O prevencinės priemonės yra labai svarbu, tai pripažįsta ir patys ministerijos darbuotojai.
Vis dar situacija labai bloga ir tenka dažnai skaityti apie nuo vyro, partnerio rankos žuvusias moteris...
Grįžtant prie kino, sakykite, ar jis gali būti veiksminga prevencinė priemonė?
Be jokios abejonės, tiek filmai, tiek socialinė reklama gatvėje ar televizijoje – viskas, kuo pasakoma, jog smurtas yra blogis, nusikaltimas, kad tai neturėtų būti žmonių santykiuose – yra prevencijos priemonė ir tai veikia. Kai kažkada galėsime skirti lėšas panašaus filmo sukūrimui, tada galėsime save tik sveikinti, kad judame teisinga linkme.
Ko palinkėtumėte ar kaip galėtumėte paraginti tas moteris, kurios kenčia smurtą šeimoje, bet vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos?
Nebijokite. Nebijokite, nes blogiau jau nebus. Nuolatinis smurtas sprendimus daro vis sunkesnius. Smurtas laužo ne tik jūsų, moterų, gyvenimus, bet ir jūsų vaikų gyvenimus. Iš tiesų, reikia vieną kartą įkvėpti, kaip tos moterys filme, ir nutraukti smurto grandinę. Gali padėti visuomenė, pareigūnai, bet galutinius sprendimus priimate jūs. Nebijokite ir dar šiandien priimkite teisingus sprendimus, kurie leis išsaugoti jūsų gyvenimus ir orumą.
Lapkričio 5 d., trečiadienį, 17.45 val. „M. Žilinsko“ dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks „Nepatogaus kino“ atidarymas Kaune. Atidarymo metu bus rodomas filmas „Privatus smurtas”, po jo – diskusija „Smurtas šeimoje – kokia pagalba galima?”. Į visus festivalio seansus lankytojai gali patekti patys nusprendę, kiek verta mokėti už bilietą (įėjimas – bent vienas centas).
Diskusija rengiama kartu su Kauno moterų draugija ir pradeda jų organizuojamą 5-ąją akciją „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų” (lapkričio 25 – gruodžio 10 d.). Diskusijos dalyviai: LR Seimo narė Dalia Kuodytė, Kauno moterų draugijos psichologė Kristina Navickienė, advokatė Edita Marija Šlapikienė, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato, viešosios policijos skyriaus viršininkas Vilius Velička. Diskusijos moderatorė: žurnalistė Agnė Kairiūnaitė.
